CARGONEWS

“Linava” susitiko su Rusijos muitininkais

11589

Praeitos savaitės pabaigoje asociacijos “LINAVA” atstovybės RF vadovas Julius Salenekas ir vyresnysis specialistas Valdas Kazlauskas dalyvavo susitikime su Rusijos pasienio Burački muitinės posto vadovybe. Susitikimo metu muitinės pareigūnai pristatė šių metų muitinės posto darbo rezultatus. Pareigūnai kalbėjo apie pasikeitimus nuo liepos 1 dienos muitinei perėmus transporto kontrolę, dokumentinę veterinarinę, sanitarinę ir fitosanitarinę kontrolę. 

 
Rusijos pusė išreiškė susirūpinimą dėl vežėjų prastovų pasienyje, kurias sąlygoja sienos kirtimą lydinčios procedūros bei teigė, kad jau kurį laiką ieško būdų, kaip šias procedūras pagreitinti. Vietoj anksčiau vienoje pamainoje dirbusių trijų kelių transporto pareigūnų nuo liepos 1 dienos dirba 14 muitinės, tačiau pati posto infrastruktūra 16 metų nebuvo gerinama ir jau nebeatitiko dabartinio poreikio. 
 
Per parą Burački poste praleidžiama iki 320 automobilių. Apie 90 % automobilių krovinius gabena su TIR knygele. Iš jų 19 % Rusijos, 39 % Latvijos, 32 % Lietuvos ir 10 % kitų šalių vežėjų automobiliai. Poste įrengtos trejos svarstyklės. Vienos prie išvažiavimo iš RF, ir dvejos prie įvažiavimo į Rusiją, iš kurių antros yra kontrolinės ir naudojamos tik pakartotinam svėrimui. Per pirmą šių metų pusmetį pasverti 56625 automobiliai. Tačiau dėl kai kurių vairuotojų gudravimų, kurie netesingai sustoja ant svarstyklių, 2265 kartus teko atlikti kontrolinį svėrimą. Tai užima papildomą laiką dėl svėrimo, o dauguma atvejų ir dėl pilno krovinių patikrinimo. Nuo metų pradžios iki liepos 1 dienos Lietuvos vežėjų gabenti kroviniai pilnai buvo tikrinami 84 kartus. Atliekant tokį patikrinimą, vežėjams tenka ilgai laukti, nes pilnas krovinio patikrinimas atliekamas tik laikinojo prekių saugojimo sandėliuose.
 
Muitinės pareigūnai informavo, kad daug laiko vairuotojai prastovi dėl ne visų dokumentų pateikimo muitinės pareigūnams, ypatingai dėl prekės pavadinimo. Tikslų prekės pavadinimą privaloma pateikti ne vėliau kaip per 8 valandas. Taip pat informavo, kad sugedus vilkikui, o plombuojamosios dalies plomba nepažeista, būtina kreiptis į artimiausią muitinės įstaigą su raštišku prašymu, dėl vilkiko pakeitimo.
 
Muitinės pareigūnų teigimu, vežėjai pasienyje užtruktų gerokai trumpiau, jeigu įmonės naudotųsi išankstiniu elektroniniu muitinės duomenų perdavimu, kuris gerokai sutrumpina muitinės procedūrų įforminimo laiką. Šiuo metu iš anksto duomenis galima nemokomai pateikti per europinę KES sistemą arba per Rusijos Federalinės Muitinės Tarnybos interneto svetainę (pridedama). Naudodami Rusijos Federalinės Muitinės Tarnybos interneto svetainę išankstiniam duomenų perdavimui, vežėjai sutrumpina muitinės procedūrų įforminimą kelis kartus. Tai ypač svarbu kai gabenamų prekių kodų yra daug. Vežėjai gali naudotis ir mokamomis privačių tarpininkavimo įmonių paslaugomis. Kaip teigė tarpininkavimo firmos “Rostek” vadovai, į juos kreipiasi įmonės tuomet, kai vežamų krovinių nomenklatūrą sudaro daugiau kaip penki prekių kodai.
 
Susitikimo metu posto pareigūnai supažindino su naujai pastatytu, europinius reikalavimus atitinkančiu, moderniai įrengtu muitinės terminalu, kuris pradės dirbti jau rugpjūčio 3 dieną ir, kaip planuojama, nuo rugsėjo vidurio dirbs pilnu pajėgumu.
 
Po susitikimo su Rusijos muitinės pareigūnais, Latvijos vežėjų asociacijos vadovai supažindino su galimybe registruotis elektroninėje laukimo eilėje vykstant iš Latvijos į Rusiją. Kol kas toks sienos kirtimas yra bandymo etape ir todėl elektroninė sienos kirtimo sistema dar nėra mokama. Registruotis bus galima internetu arba telefonu. Planuojama, kad ateityje vežėjai naudosis elektronine eile, nes tokių įmonių automobiliai galės kirsti sieną iš anksto užsakytu laiku ir jiems nereikės stovėti eilėje.
 
Panaši elektroninė laukimo eilė jau privaloma vykstant iš Estijos į Rusiją nuo 2011-08-01.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0