CARGONEWS

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Vytauto Milėno at(si)statydinimo klausimas

Linava

Šių metų spalio 25 d. „Linavos” tinklapyje buvo paskelbta informacija, kad spalio 23 d. asociacijos prezidiumas patenkino generalinio sekretoriaus Vytauto Milėno prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Pranešime taip pat teigiama, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu ir kad naujuoju „Linavos” generaliniu sekretoriumi paskirtas Tomas Garuolis, kuris iki šiol ėjo sekretoriaus transporto politikai pareigas. Ši žinia tapo gana netikėta ir sukėlė diskusiją dėl V. Milėno pasitraukimo iš savo posto priežasčių.

Galbūt, įvairių tylių kalbų ir spekuliacijų šiuo atveju būtų mažiau, jeigu ne kelios keistos situacijos aplinkybės. Pirma, spalio 25 d. buvo numatytas eilinis „Linavos“ prezidiumo posėdis, kuomet ir galėjo būti patenkintas V. Milėno atsistatydinimo prašymas, tačiau viskas įvyko anksčiau. Antra, pakankamai greitai – lapkričio 22 d. – turi būti surengtas „Linavos“ kongresas, kurio metu irgi galima buvo apsvarstyti generalinio sekretoriaus (išskirtinai svarbi ir atsakinga vadovaujanti pozicija) pakeitimo klausimą, pasitarus su asociacijos nariais, o V. Milėnas ar T. Garuolis, ar dar kažkas iki to momento laikinai eitų šias pareigas. Tačiau ir suvažiavimo nesulaukta.

Trečia, „Linava“ praneša, kad V. Milėnas pats pateikė atsistatydinimo prašymą, nors nebuvo jokių požymių, jog jis norėtų palikti asociaciją. Tuomet kyla klausimas – kas paskatino jį tai padaryti: kažkokios asmeninės priežastys (pavyzdžiui, nuovargis dėl amžiaus ar problemos šeimoje) ar nesutikimas su dabartinės „Linavos“ vadovybės politika (pavyzdžiui, lėšų panaudojimo srityje, tuo labiau, kad šiandien daug kalbama apie vežėjų draudimo bendrovės steigimą)? O gal buvęs generalinis sekretorius buvo paragintas savo noru pasitraukti iš posto, nes išaiškėjo tam tikros nemalonios jo paties veiksmų aplinkybės? Pastaruoju metu „Linava“ aktyviai siekia finansinės veiklos skaidrumo ir efektyvumo asociacijos viduje, ir pavyzdžiui, neseniai iš jos buvusio sekretoriaus ekonomikai ir finansams Adolfo Darginavičiaus organizacijai buvo priteista 190 tūkstančių eurų.

Pagaliau, kyla įtarimas, kad V. Milėnas tapo vidinės politinės kovos dėl pareigų auka. Nors kita vertus, jo išėjimas gali būti susijęs paprasčiausiai su „Linavos“ siekiu atjauninti ir kokybiškai sustiprinti vadovybės gretas, paskiriant į generalinio sekretoriaus postą ne tiesiog kažkam patogų karjeristą, pasirengusį pasirašinėti reikiamus dokumentus, o energingą, veržlų ir patirties įgavusį T. Garuolį, kuris pastaruoju metu buvo pastebimas, kalbant apie įvairią asociacijos veiklą.

Trumpai sakant, iš vienos pusės, tam tikri V. Milėno atsistatydinimo istorijos aspektai skatina ieškoti kažkokio „sąmokslo“ (ypač sensacijų trokštančius žurnalistus). Iš kitos – nieko ypatingo, lygtais, neįvyko.

Kaip interviu CargoNews.lt pažymėjo autoritetingas vežėjų tarpe „Transekspedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda, jis gerai vertina tiek V. Milėną, tiek T. Garuolį, ir pasitikėdamas „Linavos“ prezidiumu bei nenorėdamas veltis į spekuliatyvias diskusijas dėl kažkokių „povandeninių srovių“ asociacijos viduje, nemato nieko blogo nei tame, kad išėjo V. Milėnas, kuriam, galimai, jau buvo sunku dirbti tokį darbą, nei tame, kad į jo vietą buvo paskirtas T. Garuolis, kuris yra patyręs jaunos kartos profesionalas. Todėl nuo įvykusių permainų, V. Pelėdos manymu, „Linava“ nesusilpnės.

Tačiau, siekdama nesiremti gandais, teoriniais išvedžiojimais ir nuomonėmis iš šalies bei sustatyti visus taškus ant „i“, CargoNews.lt redakcija nusprendė kreiptis į „Linavą“ ir V. Milėną, kaip į pagrindinius „detektyvo“ herojus.

Asociacija pateikė tokį komentarą: „Tai buvo asmeninis Vytauto Milėno sprendimas. Gautas jo prašymas atleisti jį iš užimamų pareigų šalių susitarimu. Prezidiumas tenkino prašymą. Gerbiame V. Milėno sprendimą ir manome, kad tam buvo pasirinktas tinkamiausias laikas. Artėja kongresas, tačiau jame bus pristatomos asociacijos veiklos ataskaitos, sprendžiama dėl kitų metų biudžeto, tad tai nedarys įtakos valdymo organams, kurių rinkimai artimiausiame kongrese nevyks. Tad tapatinti V. Milėno pasitraukimą su artėjančiu kongresu nevertėtų. Asociacijos darbo grupė, sudaryta sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisiškumo aiškinimuisi, jokių nusiskundimų dėl V. Milėno veiklos negavo. Asociacija dirba skaidriai, visi procesai yra vieši, su jais gali susipažinti visi asociacijos nariai. Šiuo klausimu asociacijoje jau seniai įvesta tvarka“.

Atskirai buvo paaiškintas operatyvus T. Garuolio paskyrimas į V. Milėno vietą: „Tomas Garuolis paskirtas iki šio prezidiumo įgaliojimų pabaigos, t.y. iki pavasario. T. Garuolis jau daugiau nei metus dirbo asociacijoje sekretoriumi transporto politikai, tad iš esmės kuravo vieną esminių asociacijos veiklos sričių ir puikiai žino asociacijos veiklos niuansus, esamas vežėjų problemas. Atliekamu darbu asociacijos prezidiumas yra patenkintas, tad T. Garuoliui buvo patikėtos generalinio sekretoriaus pareigos. Manome, kad ankstesnė darbinė patirtis ir turimi įgūdžiai leis įveikti atsiradusius iššūkius, o jo kandidatūra yra tinkamiausia į šią poziciją“, – reziumavo „Linava“.

Kai CargoNews.lt redakciją pirmą kartą susisiekė su ponu V. Milėnu, jis pažadėjo paaiškinti savo at(si)statydinimą, bet paprašė paskambinti jam po kelių dienų. Tačiau, paskambinus jam antrą kartą, jis jau nusprendė susilaikyti nuo komentaro, ką galima suprasti, jeigu sprendimas išeiti susijęs su kažkokiomis asmeninėmis priežastimis.

Trumpai sakant, V. Milėno pasitraukimo iš „Linavos“ istorijoje įtarimai ir samprotavimai gali būti patys įvairiausi, bet galbūt, šiuo atveju nereikėtų ieškoti juodos katės juodame kambaryje (tiesiog net ir pagrįsto sprendimo priėmimo aplinkybės kartais sukuria jam negatyvų kontekstą). O jeigu asociacijos nariai vis tik turės kažkokių klausimų, tai galės juos užduoti organizacijos vadovybei jau labai greitai – lapkričio 22 d. kongreso metu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0