CARGONEWS

„Linavos“ mokymų centras padeda vežėjams dirbti efektyviau per… žaidimą!

linava_zaidimas

Vežėjų gyvenimas yra labai intensyvus ir neprognozuojamas, jame daug iššūkių, streso ir krizinių situacijų, kurias būtina teisingai suprasti ir greitai išspręsti. Padaryti tai nelengva, nes tam reikia specialių žinių ir įgūdžių, mokėjimo bendrauti su įvairias partneriais. Todėl „Linavos“ mokymų centras nusprendė padėti transporto įmonių atstovams įvertinti ir patobulinti jų vadybinius gebėjimus.

Rugsėjo 27 d. jis su verslo konsultanto ir psichologo Augustino Rotomskio bei komunikacijos specialisto Vytauto Gaidamavičiaus (sėkmingiausias projektas – „Verslauk“, kurio rezultatas – daugiau nei 70 įmonių, kurias įkūrė jaunimas) pagalba organizavo seminarą, skirtą transporto kompanijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui krovinių paieškos, paslaugų pardavimo, bendravimo su klientais ir konfliktinių situacijų sprendimo srityse. Renginio akcentu tapo praktinis žaidimas su teoriniais elementais, kurio aprašymą rasite žemiau pateiktame vaizdo įraše.

Jeigu trumpai, žaidimo metu kelios komandos varžėsi dėl krovinių; rinkosi jų gabenimo maršrutus; vykdė pervežimus; planavo investicijas; pasitelkusios teorines žinias, pastoviai bendravo su įvairiais „klientais“ ir tarpusavyje, kad galėtų įvertinti konkurentų klaidas ir pasiekimus.

Tokio pobūdžio simuliacija turi keletą pranašumų. Ji leidžia asmeniškai sudalyvauti labai dinamiškame ir įvairiapusiškame komandiniame darbe, konkuruojant su kitomis komandomis; atkartoja realią logistinės veiklos aplinką; formuoja naujus darbo įgūdžius, kurie lemia teigiamus pokyčius tiek profesiniame (padeda rasti ir išlaikyti klientus, perpratus jų psichologiją), tiek asmeniniame gyvenime.

Ypač toks žaidimas naudingas transporto verslo naujokams, kurie tik pradėjo darbą šioje srityje ir dar tiksliai nežino, ar tai jų vieta, o jeigu jų – darydami ką, jie galėtų pritaikyti turimas žinias geriausiai ir atnešti įmonei maksimalią naudą. Savo ruožtu kompanijos vadovas simuliacijos metu gali palyginti vertikalų (sprendimus priima pirmiausiai jis) ir horizontalų (didesnę dalį problemų darbuotojai sprendžia savarankiškai) jos valdymo būdą.

IMG_20180927_124624

Kalbant apie konkrečią mokymų naudą tiems, kas transporto įmonėje kasdien bendrauja su klientais, galima pasakyti, kad seminaro metu jie galėjo sužinoti, kaip efektyviau užmegzti pirminį kontaktą su klientu, nustatyti jo poreikius, pasirinkti veiksmingiausią derybų strategiją ir suvaldyti konfliktines situacijas.

Kalbėdamas detaliau apie krizinį bendravimą su klientais, V. Gaidamavičius pateikė konfliktų su jais sprendimo modelį. Jame yra svarbūs keli momentai. Pirmiausiai reikia pasistengti ramiai išklausyti klientą. Sekantis žingsnis – palaipsniui padaryti diskusiją dalykine. Tolesnio pokalbio metu derėtų ne akcentuoti savo nuomonę (nors ji gali būti visiškai teisinga), o pasiūlyti abipusiškai naudingą išeitį iš susidariusios situacijos. Trumpai sakant, sprendžiant konfliktinę situaciją, reikia kartoti sau: ramybė, lankstumas, dalykiškumas.

Renginio pabaigoje V. Gaidamavičius paprašė dalyvių pasidalinti įspūdžiais apie mokymus, ir jie pasakė, kad seminaras padėjo pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei suprasti, kad kelias į sėkmę – ramus reagavimas į krizines situacijas.

IMG_20180927_122700

Žinoma, geriausia, kad pastarųjų iš viso nebūtų. Tik transporto sektoriuje tai sunkiai pasiekiamas dalykas. Tačiau tai nereiškia, kad konfliktų ir krizių tikimybė negali būti minimizuota. Tam būtina sukurti greito reagavimo į krizines situacijas mechanizmą ir visiems gyvenimo atvejams turėti „planą B“. Šiame kontekste svarbu adekvačiai įvertinti problemos atsiradimo perspektyvą bei savo galimybes išspręsti vienokią ar kitokią probleminę situaciją. Pavyzdžiui, kaip parodė žaidimas, krovinio pristatymo terminų pažeidimas turi labai neigiamų pasekmių vežėjui, bet jis gali nepagrįstai (tarkime, neturėdamas pakankamai informacijos apie eiles pasienyje) pagalvoti, kad tokios rizikos tikimybė maža, ir vėliau nukentėti dėl šios klaidos.

Bėda ta, jog sistemingai dirbti ties krizių valdymu gali tik stambios įmonės. O ką daryti vežėjams, turintiems ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius? Jiems padeda „Linavos“ mokymų centras, kurio organizuojami seminarai yra gera pagalbinė priemonė transporto įmonių vadybininkams ir vadovams, turinti apčiuopiamą praktinę naudą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0