„Linavos“ vežėjai išvažiavo į gatves. Protestavo ir vairuotojai.

Trečiadienį, lapkričio 27 d. Vilniuje vyko vežėjų protesto akcija – vilkikai suko ratus po Vilniaus centrą, važiavo pro Vyriausybę, ministerijas, Seimą, inscenizuodami Lietuvos transporto laidotuvių procesiją.

Vežėjai protestuoja prieš Vyriausybės priimtą sprendimą padidinti darbo užmokesčio koeficientą iki 1,65. Vežėjai neslepia, kad įsigaliojus šiam nutarimui, teks rinktis – iškelti verslą į kitas valstybes, kuriose palankesnė mokestinė aplinka, ar uždaryti įmones. Anot vežėjų, nauja mokestinė našta pakeliama tik patiems stambiausiems vežėjams, kurių Lietuvoje vos 2 proc. – 85 proc. Lietuvos vežėjų yra smulkios įmonės, dar 13 – vidutinio dydžio bendrovės.

„Mes norėtume, kad valdžia elgtųsi atsakingai, sprendimus priiminėtų, galvodama apie pasekmes. Kad nebūtų taip, jog po vienerių ar dvejų metų nebebus žmonių, kurie galėtų atsakyti už savo veiksmus, kurie tikrai padarys labai didelę žalą Lietuvai“, – tvirtino „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

Tuo pat metu prie Vyriausybės protestavo ir vairuotojai. Vairuotojas Eugenijus Kuodis piktinosi „Linavos“ noru mokėti mažesnius mokesčius, sakydamas: „Jie gali nesumokėti 50 proc. dienpinigių, po tuo slepia visokius atskaitymus, kuro normos, dingę kroviniai. Tas pakėlimas koeficiento iki 1,65 tikrai į bankrotą jų nenuvarys“.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, vairuotojams yra gėda dėl to, kad darbdavių atstovai reikalauja bloginti darbuotojų sąlygas. „Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba. Tai yra beprecedentis įvykis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai protesto akcijos yra rengiamos, kad būtų pablogintos sąlygos darbuotojams. Mes šiandien sakome, kad negalime pritarti tokiems veiksmams, ir kategoriškai sakome, kad mes esame prieš“, – protesto metu žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Vairuotojų profesinės sąjungos vadovės Jovitos Jančauskienės teigimu: „Per ilgai šio sektoriaus darbdaviai naudojosi privilegijuota padėtimi darbuotojams algas mokėti praktiškai vien kaip dienpinigius, o vairuotojai ne tik vargsta dėl sunkiai pakeliamų darbo sąlygų, bet ir neturi pakankamų socialinių garantijų. Jie ne tik ateityje negaus padoresnių pensijų, bet ir dabar nukenčia ligos atveju. Dėl menkų socialinių garantijų vairuotojai į reisus išvažiuoja ligoti, o grįždami namo jie nėra tikri, ar gaus uždirbtus pinigus“.

Paspaudę šią nuorodą, rasite M. Atroškevičiaus ir J. Jančauskienės diskusiją (pastaroji, beje, dar pareiškė, kad darbdaviai vairuotojams siūlo pinigų, kad stotų į jų protesto pusę, o Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas pridėjo, kad vežėjai ciniškai nusamdė vairuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos prieš jų pačių interesus, į ką „Linava“ atsakė taip).

Na ir desertas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Vyriausybė turėtų dar labiau padidinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą, kad tolimųjų reisų vairuotojai turėtų didesnes socialines garantijas. Klausimas – ar jie turės darbo vietas, kad galėtų gauti tas didesnes socialines garantijas? Tačiau profsąjungos moka dirbti su Seimo nariais…