LITTP posėdyje aptartos kontreilerinių vežimų galimybės

Šiandien, vasario 19d. Lietuvos intermodalinio transporto technologinės platformos (LITTP) tarybos posėdyje aptartos autotraukinių ir puspriekabių gabenimo geležinkeliais galimybės. Pranešimą apie infrastruktūros svarbą tarptautinių krovinių vežimo grandinėje skaitė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, o vežėjų patirtį šioje srityje pristatė asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Posėdį atidaręs LITTP Tarybos pirmininkas dr. Stasys Dailydka pabrėžė, jog milžiniškos investicijos į geležinkelių infrastruktūrą užtikrina galimybes plėtoti intermodalinius gabenimus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ svarsto galimybes pradėti kontreilerinius gabenimus, pasinaudodama Austrijos ir Šveicarijos krovinių vežimo į Rytus patirtimi.

A. Kondrusevičius išreiškė nuogąstavimų, jog kol nėra aiškių teisinių pagrindų sunkvežimiams su puspriekabėmis gabenti ir atlikti muitinės procedūras svečiose šalyse, kol kas tegalima kalbėti apie techninius sprendimus. „Bėda ta, kad nėra aišku ar puspriekabė, autotraukinys būtų traktuojami kaip transporto priemonės ar kaip kroviniai? Kokie būtų naudojami tranzitiniai dokumentai jiems gabenti į Rusiją? Tai teisinis klausimas, kurį išsprendus galima būtų judėti toliau“, – sakė jis.

Tautginas Sankauskas, Nacionalinės logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas, teigė, jog mūsų šalis nėra prisijungusi prie Kombinuotų vežimų konvencijos, kuri apibrėžia tokių gabenimų teisinę aplinką.

Rimas Kudzmanas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rinkos tyrimų ir plėtros skyriaus viršininkas, pristatęs kontreilerinių gabenimų galimybes ir viziją Lietuvoje, pažymėjo, jog Suomija jau vykdo eksperimentinius autotraukinių gabenimus geležinkeliu į Rusiją, todėl praktika jau formuojama. Pasak jo, Lietuvos geležinkelininkai turi apie 80 specialių platformų sunkvežimiams su puspriekabėmis gabenti, tačiau esant reikalui jų būtų galima nuomotis iš Rusijos ar kitų bendrovių. Apie tokių gabenimų galimybes jau kalbėta su Sankt-Peterburgo geležinkelių operatoriais, metų pradžioje pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas.

„Jei rimtai imtumėmės šią temą plėtoti, teisinius ir technologinius klausimus tikrai išspręstume, tereikia laiko ir transporto priemonių valdytojų noro dalyvauti tokiame projekte“, – teigė R. Kudzmanas.

Infrastruktūros siaurosios vietos

Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius R. Malkus pristatydamas kritinę padėtį Lietuvos-Baltarusijos pasienyje pabrėžė, jog pasienio punktų apkrovimas pernai padidėjo bemaž 2 kartus, o tai reiškia, jog būtini greiti sprendimai. „Galbūt ir kontreileriniai gabenimai gali būti vienu iš sprendimų, tačiau turime suprasti, kad vien organizacinėmis priemonėmis šios problemos neišspręsime. Reikia iš esmės plėsti infrastruktūrą pasienyje. Jau pavyko visų pastangomis pasiekti, kad būtų asignuota 170 mln. litų pasienio infrastruktūrai, tikimės, kad tie sprendimai su elektronine eile, palaukimo aikštelėmis ir eilių formavimu bus padaryti nedelsiant“, – teigė jis.

Apie pokyčius ir investicijas Medininkuose ir kituose postuose kol kas kalbama kelių metų perspektyvoje, todėl valdžios atstovus, R. Malkus ragino atkreipti dėmėsį į jų spartesnį įgyvendinimą.

Transporto modų sąveika

LITTP Vykdantysis vicepirmininkas Algirdas Šakalys pabrėžė, jog transporto rūšių sąveika ir integracija yra itin svarbus veiksnys. „Šiuo metu kalbama apie išmanųjį, „žaliąjį“ ir integruotą transportą. Reikalinga platesnė integracija, sukūrusi tvirtas transporto grandines Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų kryptimis. Galima kalbėti apie tvirtą mūsų šalies transporto stuburą“, – sakė A.Šakalys.

Jis pristatė Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro veiklą, kuri skirta suartinti mokslą ir verslą bendruose projektuose, ES remiamose transporto plėtros programose. Pranešėjas išdėstė viziją ateityje sukurti Tarptautinę transporto tyrimų platformą.