Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa.
Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.
„Lūkesčiai yra šiek tiek suprastėję. Verslas išskiria šias priežastis – euro zonos problemos (33 proc.), kadangi Lietuva daug eksportuoja į euro zoną. Kita priežastis – mokesčių pakeitimai (29 proc.). Rizika taip pat kyla dėl rinkimų (25 proc.). Trečdalis problemų kyla dėl euro zonos, 54 proc. verslo neapibrėžtumo ir rizikos kyla ne iš rinkos, o iš galimų valdžios veiksmų ir sprendimų“, – apibendrindamas tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Šešėlio mąstai nesikeičia
Atlikto tyrimo duomenimis, 2011 metais Lietuvos ekonomika augo 4,3 proc., panašiai tiek, kiek rinkos dalyviai prognozavo ir anksčiau, bet BVP augimo prognozė 2012-iesiems buvo stipriai sumažinta – beveik per pusę (nuo 4,6 iki 2,7 proc.) Anot LLRI respondentų, 2011 m. pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 14,8 proc. darbo jėgos. 2012 m. nedarbas beveik nemažės ir metų pabaigoje sieks 14,1 proc. Tyrimo duomenimis, vartotojų kainos pernai augo apie 4 proc. ir šiemet augs panašiu tempu. „2012 m. prognozės beveik visų rodiklių yra pasikeitę į blogą pusę“, – teigė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Šešėlinė ekonomika, anot LLRI ekspertų, 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir šiemet nesikeis: šešėlyje bus sukuriama 27 proc. BVP. Rinkos dalyvių nuomone, bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012 m. ši dalis nežymiai sumažės (iki 36 proc.). „2011 ir 2012 m. šešėlinės ekonomikos prognozės beveik nesikeičia“, – patvirtino V. Žukauskas.
Darbo užmokesčio kilimo nepajausime
Vidutinis neto darbo užmokestis Lietuvoje 2011 m. didėjo 4 proc. ir tiek pat kils 2012 m.
„Realaus darbo užmokesčio padidėjimo nebus, nes dalį jo suvalgys infliacija“, – tyrimo rezultatus komentavo LLRI ekspertas.
LLRI apklausti rinkos dalyviai mano, kad šiuo metu 11 proc. Lietuvos įmonių ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą ar jos dalį į užsienį. „Itin daug šnekama apie niūrius gyventojų surašymo rezultatus, kurie parodė, kad per dešimt metų gyventojų Lietuvoje sumažėjo apie 10 proc. Tuo metu nenorima pripažinti, kad Lietuvos verslų emigracija yra taip pat svarbi ir aktuali problema,“ – sakė V. Žukauskas.
Rekomenduoja keisti retoriką
Ekonomikos tyrimo dalyviai taip pat buvo klausiami, ar jie jaučia pokyčius dėl verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos, kuri buvo pradėta dar 2009-aisiais.
56 proc. apklaustųjų teigė nejaučią pokyčių verslą kontroliuojančių institucijų srityje. 30 proc. respondentų nurodė, kad pokyčių yra, ir jie atitinka vykdomos pertvarkos tikslus, o 14 proc. tyrimo ekspertų mano, kad pokyčių yra, tačiau jie neatitinka pertvarkos tikslų.
„Vienas geresnių sprendimų, ką galima būtų padaryti – tai pakeisti valdžios sprendimų retoriką […] Reikia reinvestuojamam pelnui taikyti nulinį pelno mokestį – tai pasiųstų signalą, kad Lietuvoje gerai yra investuoti“, – savo pasiūlymus pateikė Ž. Šilėnas.
Teigti, kad mokesčius būtinai reikia didinti, nes kitaip Lietuva neišgyvens, nėra tinkama. Reikia normalaus valdžios ir verslo dialogo, apibendrindamas kalbėjo LLRI prezidentas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras