Kovo paskutinėmis savaitėmis vykusios derybos tarp Lietuvos ir Rusijos nepajudėjo iš vietos. Paskelbta kelių savaičių pertrauka. O kol vyksta kol kas niekur nevedančios derybos ir iečių laužymai, nuo balandžio pradžios leidimų Lietuvos vežėjai jau nebeturi. Stoja transportas ir vežėjų verslas tiesiogine žodžio prasme.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacija (LMVVK), su nerimu stebėdama užsitęsusias su Rusija derybas, pasiūlė kompromisinį variantą, kad Rusijos Federacijai būtų patenkinta jų prašoma praeitų metų leidimų kvota, Lietuvai papildomai gaunant prie praeitų metų kvotos: Trišalių leidimų – papildomai 4000. Viso 18000 leidimų. Dvišalių leidimų su spec. žyma (terminaliniai) – papildomai 14000 . Viso 42500.
Konfederacijos nuomone, ši derybinė pozicija yra abiem derybinėms šalims teisinga, nes trišalių ir terminalinių leidimų kvota padidėtų kone pusiau (42 proc. ), o Rusijos federacija išlaikytų pernykštes kvotas. Visa tai užtikrintų sklandų Lietuvos vežėjų darbą, taip pat neprarastume Rusijos krovinių tranzito per Lietuvą, kurio daug metų siekėme.
LMVVK sako matanti, kad problema didžiulė, ir derėtis su Rusijos Federacija turime, bet nuogąstauja, kad, jei Lietuvos pusė perspaus, bus gautas atvirkštinis efektas. Krovinius pradės vežti kitų šalių: Lenkijos, Baltarusijos vežėjai. Taip pat bus prarastas tranzitas, juk iš esmės Rusijos vežėjai ir kitų šalių vežėjai važiuoja per Lietuvą tranzitu, o mūsų valstybė daug metų siekė tranzitinės šalies statuso.
Pasak LMVVK, norėdami susitarti su Rusijos vežėjais bei neprarasti tranzitinių krovinių, Konfederacija pasiūlė Lietuvos susisiekimo ministrui M. Skuodžiui derėtis su Rusijos Federacija įmanomai palankiausiomis Lietuvos vežėjams sąlygomis, tačiau kartu einant į kompromisą, kad būtų kuo greičiau suderėta dėl leidimų kvotų ir Lietuvos vežėjai vėl galėtų vykdyti savo veiklą.
LMVVK raštas Susisiekimo ministrui pateikiamas žemiau.
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras