Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžia Azijos ir Europos bendradarbiavimą transporto srityje. Baltijos jūros regionas vertinamas kaip vartai augantiems krovinių srautams iš Tolimųjų Rytų, ypač Kinijos.
Antradienį Kinijos mieste Čengdu prasidėjo antrasis Azijos ir Europos transporto ministrų susitikimas (ASEM), kurio tema „Azijos ir Europos transporto jungtis: žalia, saugi ir efektyvi“. Šis susitikimas tęsia 2009- aisiais Vilniuje pradėtą abiejų žemynų bendradarbiavimą transporto srityje.
Kaip praneša Susisiekimo ministerija, susitikimui oficialiai vadovauja Kinijos ir Lietuvos – ASEM bendradarbiavimą transporto srityje inicijavusių valstybių – ministrai- Kinijos transporto ministras Li Šenglinas ir Lietuvos susisiekimo ministras E. Masiulis.
Antradienio rytą E. Masiulis, kaip vienas Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimo vadovų, svarbiausias transporto srities aktualijas aptarė su Kinijos vicepremjeru Džangas Dedziangas.
„Azijos ir Europos ministrų susitikimai tampa reikšmingu abiejų žemynų bendradarbiavimo pagrindu. Atsižvelgdami į vis intensyvesnę prekybą tarp Europos Sąjungos ir Azijos šalių, turime stiprinti tarpusavio ryšius, priimti iššūkius, diegti inovacijas. Transportui tenka ypatingas vaidmuo stiprinant ekonominį bendradarbiavimą, todėl privalome dalintis savo planais ir strategijomis, užtikrinti efektyvų dialogą ir formuoti stiprų transporto ryšių tinklą“, – sveikindamas ASEM dalyvius sakė Lietuvos susisiekimo ministras E. Masiulis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu daugiausia prekių tarp Azijos ir Europos gabenama jūrų keliais. Įvertinant kelyje sugaištamą laiką, krovinių vežimas sausuma gali tapti puikia alternatyva. Ties rytine ES siena esantis Baltijos jūros regionas, turintis kokybišką transporto infrastruktūrą ir šiauriausią neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, tarptautiniams pervežimams gali suteikti daug privalumų.
Specialistų vertinimu, jūrų keliais tolimiausią atstumą tarp Kinijos ir Lietuvos galima įveikti per 45 dienas, sausumos keliais – per 18 dienų. Dėl to toliau plėtojant transporto infrastruktūrą ir logistikos centrus, užtikrinant greitą valstybių sienų kirtimą ir konkurencingas paslaugų kainas, Baltijos jūros regionas gali tapti vartais augantiems krovinių srautams iš Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos.
Kaip konkretus sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys pateikiamas Baltijos ir Juodąją jūras jungiantis konteinerių traukinio „Vikingas“ maršrutas. Be to, plečiant transporto jungtis antradienį iš Kinijos-Kazachstano pasienio į Lietuvą išvyksta pirmas bandomasis konteinerių traukinys „Saulė“. Pagal susitarimus su Kinija, ateityje konteinerių traukiniai į Lietuvą turėtų važinėti iš Sičuano provincijos Čongčingo miesto, esančio Kinijos viduryje.
Kinijoje vykstančiame ASEM susitikime numatoma priimti bendrą ministrų deklaraciją bei patvirtinti pirmajame susitikime inicijuotą ir šalių kartu parengtą konkretų tolesnių veiksmų planą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras