Mažinama europinė parama „Rail Baltica“ projektui

Skaičiuojama, kad europinės vėžės „Rail Baltica“ projektas trims valstybėms kainuotų apie 12 mlrd. litų, iš kurių 75 proc. sudarys europinė parama. Tokius skaičius po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo dėl „Rail Baltica“ projekto, kur pristatyta jo galimybių studija, įvardino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Jis, priešingai nei Estijos ekonomikos ministras, suabejojo, kad „Rail Baltica 2“ projektas pradės veikti 2022 m.

„Keliamas modelis, kaip tos trasos išvystymas arba šitas projektas turėtų būti įgyvendinamas. Ją pagal tos studijos rengėjus galėtų įgyvendinti bendra įmonė, kurią sudarytų Lietuvos, Latvijos ir Estijos deleguoti atstovai, kad toje bendroje įmonėje kiekviena iš šalių turėtų po lygiai akcijų skaičių ir galėtų organizuoti šito viso projekto vykdymą“, – sakė R. Sinkevičius. Lietuva turėtų apie 33 proc. akcijų.

Planuojama, kad projektas turėtų būti įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis. Pasak ministro, pradiniame variante nurodyta 85 proc. parama. Dabartiniame variante parama mažėja ir siekia apie 75 proc.

„Iš viso projekto vertė trims valstybėms sudarytų apie 12 mlrd. litų. Tai labai dideli pinigai“, – teigė jis.

Nors tikslių skaičiavimų dar nėra, skaičiuojama, kad Lietuvai projektas kainuos apie 36 proc. šios sumos.

„Dar turiu pabrėžti, kad tai yra tik labai apytiksliai skaičiai. Jie greičiausiai augs į didėjimo pusę“, – prognozavo ministras. Didėjančią kainą lems brangstantis žemės išpirkimas, statybos darbų kainos, galimi tiltai ir kitos inžinerinės kliūtys. Be to, ministras neslėpė, kad projekto įgyvendinimu domisi tokios valstybės kaip Kinija ar Filipinai.

R. Sinkevičiaus teigimu, dėl projekto kyla teisinių ir techninių klausimų. Tikimasi, kad atsakingos institucijos pastabas dėl studijos turinio pareikš artimiausiu metu.

„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Rygą ir Kauną. Traukiniui keliaujant iki 240 kilometrų per valandą greičiu kelionė nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos truktų maždaug keturias valandas.

Dar buvusi Vyriausybė geležinkelį „Rail Baltica“ pripažino vienu prioritetinių Vyriausybės projektų, jam yra suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą, iki 2013 m. pabaigos europinės vėžės geležinkelis turi pradėti visiškai funkcionuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Marijampolė-Kaunas.

Didžiąją dalį „Rail Baltica“ reikalingų lėšų sudarys Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondų parama, 770 mln. litų numatomi iš valstybės biudžeto.