Mažosios transporto įmonės negali gauti paskolų ir lizingų vilkikams įsigyti. O „Girteka“ – gali !

Vis daugiau Lietuvos mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių išgirsta neigiamus bankų ir lizingo bendrovių atsakymus suteikti kreditus naujiems vilkikams įsigyti, kurie būtini verslo plėtrai. Jei įmonė neturi 20 vilkikų, gauti finansavimą – neįmanoma. Vertinant bendrąjį bankų paskolų portfelį, pastebimas nežymus jų augimas, tačiau jis beveik penktadaliu mažesnis, nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją ir paliečia tik didžiuosius rinkos dalyvius, kurie gali paprasčiau susitarti su bankais ir lizingų teikėjais.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narių teikiami duomenys ir ekonomistų analizės. Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, jei transporto įmonė, neturi bent 20 vilkikų, su jais nesikalba nei bankai, nei lizingo paslaugas teikiančios įstaigos.

„Taip smulkieji vežėjai, kai įmonėse dirba iki 9, ir mažieji vežėjai, kur dirba iki 49 darbuotojų, atsiduria užburtame rate. Pavyzdžiui, jei nepataisomai sugenda vilkikas ir verslas neturi santaupų, jis lieka už borto, nes neišgali savo lėšomis sumokėti maždaug 150 tūkst. eurų už naują vilkiką su puspriekabe. Bankuose galimybę gauti paskolas turi tik didelės įmonės – jos gali užstatyti nekilnojamąjį turtą, o mažieji – tik perkamus vilkikus, tačiau bankams tai netinka, nes jie paprastai reikalauja tik nekilnojamojo turto“, – sako Z. Buivydas.

Tuo tarpu lizingo bendrovės atsisakymą lizinguoti vilkikus mažiesiems vežėjams argumentuoja tuo, kad transporto sektorius yra raudonojoje ekonomikos zonoje, ties „perkaitimo“ riba ir itin mažas įmonių pelningumas, kuris siekia vos 2-3 proc. per metus.

„Paradoksalu, bet valstybės pagalbos mažieji vežėjai nesulaukia, negali pasinaudoti ir „Invegos“ finansinių priemonių pagalba. Taip jie yra diskriminuojami, tad daugelis jų balansuoja ties žlugimo riba. Ypač dideli sunkumai kyla, jei smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams vėluoja atsiskaityti klientai, kas nutinka vis dažniau“, – sako Z. Buivydas.

Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios, praėjusių metų kovo mėnesio, iki dabar iš transporto sektoriaus žemėlapio dingo beveik 200 mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių, kurios dėl prastos ekonominės situacijos buvo priverstos stabdyti veiklas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, vertinant Lietuvos banko duomenis apie paskolų transporto ir saugojimo sektoriui dinamiką, galima daryti išvadą, kad logistikos sektorius ganėtinai sunkiai prieina prie tradicinio finansavimo.

„Nors pirmąjį ir antrąjį 2021 m. ketvirtį bankų paskolų transporto sektoriui portfelis nežymiai augo, metinis paskolų portfelio pokytis išlieka neigiamas. Pavyzdžiui, antrąjį 2021 m. ketvirtį bankų paskolų portfelis transporto sektoriui buvo 5 proc. mažesnis, nei prieš metus. Negana to, bankų paskolų transporto sektoriui portfelis antrąjį 2021 m. ketvirtį buvo 19,6 proc. arba beveik 143 mln. eurų mažesnis, nei antrąjį 2019 m. ketvirtį“, – sako ekonomistas A. Izgorodinas.

Tai reiškia, kad bankų paskolų portfelis transporto sektoriui labai iš lėto atsigauna, bet yra beveik penktadaliu mažesnis nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją. Tuo pat metu krovinių vežimo kelių transportu apimtys antrąjį šių metų ketvirtį jau 11 proc. viršijo antrojo 2019 m. ketvirčio lygį, t.y. buvo didesnės nei prieš pandemiją.

„Tai gali reikšti, kad dėl atsigaunančios paklausos ir švelnesnių karantino reikalavimų paklausa transporto paslaugoms atsigauna, bet Lietuvos transporto sektorius plėtrą turi finansuoti savo lėšomis arba ieškoti finansavimo alternatyvų. Galų gale, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad transporto ir saugojimo sektoriaus dalis visoje bankų paskolų portfelio struktūroje pandemijos metu sumažėjo. Pirmąjį 2020 m. ketvirtį paskolos transporto ir saugojimo sektoriui sudarė 8,7 proc. visoje bankų paskolų portfelio struktūroje ir tai buvo didžiausia šio rodiklio reikšmė per visą jo istoriją“, – teigia ekonomistas A. Izgorodinas.

Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį transporto ir saugojimo sektoriaus „svoris“ visoje bankų paskolų struktūroje nukrito iki 7,34 proc., o antrąjį šių metų ketvirtį siekė 7,65 proc. Tai gali reikšti, kad pandemijos piko metu bankai didesnį dėmesį skyrė kitų sektorių finansavimui. Iki pandemijos pradžios bankų paskolų transporto sektoriui portfelis gana sparčiai didėjo, bet dėl išaugusio neapibrėžtumo bankai atitinkamai buvo mažiau linkę skolinti pinigus transporto sektoriui pandemijos metu.

„Šiuo metu galima įžvelgti pirmus požymius, kad transporto ir saugojimo sektoriaus finansavimas iš bankų pusės po truputį atsigauna. Pirmąjį ir antrąjį 2021 m. ketvirtį bankų paskolų transporto sektoriui portfelis nežymiai augo, antrąjį 2021 m. ketvirtį didėjo ir transporto sektoriaus „svoris“ visoje bankų paskolų struktūroje. Tik šis atsigavimas vyksta pamažu ir, tikėtina, apima stambiuosius vežėjus. Smulkesniems ir vidutinio dydžio vežėjams bankų finansavimas lieka sunkiai prieinamas, o pagrindinė problema gali būti susijusi su griežtais užstato reikalavimais“, – sako A. Izgorodinas.

Neretai, anot jo, smulkus ir vidutinis verslas neturi galimybių pasiūlyti bankams tinkamo užstato varianto, todėl sunkiai prieina prie paskolų. Negavusios bankų finansavimo, įmonės plėtrą finansuoja savo lėšomis arba turėtų aktyviau žvalgytis finansavimo galimybių alternatyvaus finansavimo sektoriuje, kuris neretu atveju taiko gerokai švelnesnius užstato reikalavimus.

O tuo tarpu „Girteka Logistics“, kaip pranešta 2021 m. spalį, gavo galimybę pasiskolinti daugiau nei 700 mln. eurų (detalės – čia). Pasirinkusi skolintis 145 mln. eurų transporto parko atnaujinimui, tolimesnio investavimo galimybes bendrovė svarstys netolimoje ateityje. Štai taip – kažkam nieko, o kažkam, kiek nori ir dar daugiau!