Mėsos eksportui į kitas rinkas žalios šviesos dar teks palaukti

Rusijai uždraudus daugumos maisto produktų importų iš Europos Sąjungos šalių, verslininkai kibo į darbus ieškodami alternatyvių rinkų. Viena aptariamų temų – skerdienos gabenimas. Deja, šios iniciatyvos gali būti numarintos dar negimusios. Mėsos perdirbėjų veiklą riboja Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymas, kurį politikai tik šiomis dienomis suskubo taisyti. Dėl to ir vežėjams ir ekspeditoriams alternatyvių maršrutų planavimą dar teks atidėti.

Skubina keisti įstatymą

Pirmadienį Vyriausybė rinkosi į posėdį, kuriame, be kita ko, analizavo Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvoje būtų įteisintas ritualinis skerdimas.

„Tai palengvintų sąlygas galvijų mėsos išvežimui į kitas valstybes. Šitą procesą reikia kuo skubiau pagreitinti ir jeigu bus neeilinė Seimo sesija, tai turime priimti įstatymą, kuris jau yra praėjęs pateikimo stadiją. Žemės ūkio ministerija davė teigiama išvadą“, – šiandien „Lietuvos radijui“ po susirinkimo teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kol minėto įstatymo pataisos priimtos nebus, tiek mėsos perdirbėjai, tiek vežėjai neturi net teorinių galimybių eksportuoti į arabų šalių rinkas, kadangi iki šiol Lietuvoje leidžiamas gyvūnų skerdimas tik prieš tai juos apsvaiginus.

Per vėlu?

Kaip cargonews.lt teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, dėl šio įstatymo pataisų diskutuojama pernelyg ilgai ir neracionaliai. „Tai trunka jau bene metus laiko – mes jautėme, kad situacija nėra gera, bet, kaip visada atsirado įvairiausių spekuliacijų – esą neapsvaiginus bus kankinami gyvūnai. Bet pagal dabartinį įstatymą visi skerdimai kaimuose – yra įstatymo pažeidimas“, – mintimis dalijosi E. Mackevičius.

Jam pritarė ir vienas iš įstatymo pataisų iniciatorių Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazimieras Starkevičius. „Susizgribta“ pavėluotai. Pataisos buvo teikiamos ir anksčiau, bet vis nerasdavo pritarimo Seime. Birželio mėnesį suskubome dar kartą jas teikti, nes matėme, kad situacija blogėja, tačiau kai kas dar galvojo, kad embargas laikinas: kaip vežėm, taip vešim. Buvo perdėtas pasitikėjimas Rusija, – pasakojo K. Starkevičius. – Žinoma ir patys verslininkai pernelyg delsė. Tas rinkas galbūt buvo galima turėti, tačiau kol su Rusija viskas buvo gerai, niekas pernelyg nespaudė dėl įstatymo pataisų, Seimas irgi leidosi į spekuliacijas gyvūnų gerove“.

Vis dėlto net ir priėmus įstatymą dar užtruks nemažai laiko, kol Lietuvos įmonės pratiškai galės pradėti mėsos produktų eksportą į arabų šalis. Įstatymo pataisos atvertų kelią eksportuoti lietuviškus mėsos gaminius į Iraną, Omaną, Saudo Arabiją, kurios jau anksčiau, anot abiejų pašnekovų, domėjosi lietuviška produkcija. Priėmus pataisas dar būtų reikalinga su tomis šalimis suderinti eksporto sertifikatus, t. y. kokybinius kriterijus, kuriuos turi atitikti į kiekvieną iš šalių eksportuojama mėsa ir jos gaminiai. Be jų jokios eksporto procedūros neįmanomos.

Derėtų pastebėti, kad naujosios Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis buvo uždraustas ritualinis gyvūnų skerdimas įsigaliojo nuo 2013-ųjų sausio 1-ąją. Iki to toks skerdimo būdas buvo leidžiamas. „Mes patys nesusigaudėm, kada ir kaip tas įvyko, kad įteisino gyvūnų svaiginimą. Su mumis to niekas nederino, su Rusija problemų nebuvo, todėl, matyt, taip Seime pataisos ir praslydo“, – apie ritualinio skerdimo uždraudimo subtilybes pasakojo E. Mackevičius.

Tik nedrauskite!

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius nesutinka, kad Lietuvoje gali atsitikti taip, kad įteisinus skerdimo būdą be apsvaiginimo juo niekas nesinaudos – kaip atsitiko Prancūzijoje ir Vokietijoje.

„Tegul tik sudaro sąlygas. Mūsų sektorius toks jau yra – vienu metu galime eksportuoti į vieną šalį, kitu – į kitą. Gal lietuviai ims ir pasinaudos“, – tikino E. Mackevičius. Jis teigė, kad lietuviai vienu metu jau eksportavo jautieną į Turkiją, tačiau vėliau viskas nutrūko dėl pakilusių muitų kainų.

Mėsininkų atstovas situacijos nedramatizuoja. „Nepanikuojama. Aišku, jei situacija nesikeis – bus mažinama gamyba. Reikia ieškoti sprendimų, ūkininkams taip pat reikalinga aiški žinia, ką mes darysime“, – teigė E. Mackevičius.

Vis dėlto naujų rinkų tiek perdirbėjai, tiek vežėjai dar turės palaukti. Pasak K. Starkevičiaus, įstatymas, jeigu ir bus priimtas skubos tvarka, tai įvyks tik rugsėjo antroje pusėje. Seimo narys vis dar viliasi, kad importo išimtis bus pritaikyta Kaliningradui, kada Rusijos anklavas nemažą dalį visų maisto produktų – ypač pieno, mėsos dabar importuodavo būtent iš Lietuvos ir Lenkijos.