Mitų griūtis – alų veži, bet alaus neragausi

Buvo laikai, kai dirbdamas sandėlyje darbininkas galėdavo šiek tiek „nuobirų“ pasidaryti. Pakuotės nesandarios, produktai gali šiek tiek natūraliai „nubyrėti“. Buvo laikai, kai ir apie alkoholio transportavimą panašiai manyta – vieno kito tauraus gėrimo butelio netekties niekas neskaičiuodavo. Tačiau laikai keičiasi, keičiasi ir mitologija.

Tai visgi, ar leidžiama paprastam vairuotojui teisėtai „sudaužyti“ kokį butelį, ar ne, pasiteiravome alaus gamintojų. Regis vienas butelis šio lietuvių mylimo, ne tokio ir stipraus gėrimo, kainuoja nebrangiai, tačiau daužyti jo nevalia. „Ne, tokių leistinų „sudaužomų“ normų seniai nebėra“, – patirtimi dalinasi AB „Kalnapilio – Tauro grupė“ Panevėžio regiono pardavimų vadybininkas S. Morkūnas. Anot jo, tie laikai, kai tam tikri kiekiai alkoholio galėjo būti nurašyti „ant dužusių“ jau seniai praėjo.

AB „Kalnapilio – Tauro grupė“ neturi savo transporto, visos mašinos, gabenančios produkciją, yra nuomojamos. Sudaromos sutartys su vežėjais, tačiau jokios išlygos, dėl prekių sugadinimo nėra taikomos. Jei vežėjai sudaužo tam tikrą kiekį alkoholio, už jį patiems ir tenka susimokėti. Žinoma, taikomas minimalus įkainis, praktiškai savikaina, tačiau mokėti vis tiek reikia, susidaręs minusas gali būti atskaičiuojamas netgi iš paties vairuotojo uždarbio.

Pašnekovas teigė, kad žmogiškasis faktorius nėra pamirštamas. Niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų ar avarijų, kada sugadinamas krovinys, tačiau kiekvienas atskiras atvejis yra aiškinamasis ir analizuojamas. Vadinasi, alkoholis „išgaruoti“ negalintis, turi likti butelių šukės, ar kiti įrodymai, kad prekės tikrai sugadintos.

Vietiniame transportavime procedūros kiek paprastesnės, kadangi vairuotojas gali pasiaiškinti vadybininkui, o šis savo ruožtu, jei nuostolis padarytas „nepiktybiškai“, vieną kitą sudužusį butelį „nurašyti“. Tačiau piktnaudžiauti tokiomis procedūromis taip pat nėra galimybių.

Viena didžiausių Lietuvos alaus gamintojų turinti griežtas taisykles ir neturinti jokių leistinų normų neapdairiems vežėjams. S. Morkūnas juokauja, kad linksmo savaitgalio su nemokamu alumi vairuotojai jau seniai neturintys galimybės pasidaryti. Pakrovimo ir iškrovimo sistemos kompiuterizuotos, kiekiai stebimi, ir jei vairuotojas teigia, kad sandėlyje jam nepakrovę viso krovinio, tai labai paprasta patikrinti.

Panaši situacija ir kitose Lietuvos alkoholio gamyklose. Nors žmonės iš UAB „Švyturys – Utenos alus“ teigė, kad tokiais klausimais kalbėti įmonėje jie nelinkę, informacija saugoma ir neskelbiama, tačiau suprantama, kad laikai dabar kitokie, produkcija labiau saugoma ir skaičiuojama.

Šiuo atveju mitas lieka tik mitu, o praktika rodo, kad taisyklės vairuotojams griežtos, nesvarbu, kokio tipo prekes vežtum – skanias ar visai nevalgomas.