Mobilumo paketo priėmimas Europos Parlamente įstrigo – ko tikėtis vežėjams?

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) jau skelbė, kad birželio 4 d. Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) posėdyje vyko balsavimas dėl kelių transportui ypatingai svarbių Mobilumo paketo dalių: patekimo į rinką (kabotažo), vairuotojų darbo ir poilsio režimo tvarkos bei komandiravimo nuostatų taikymo tarptautinio kelių transporto vairuotojams. TRAN nariai buvo priėmę svarbų visam kelių transporto sektoriui sprendimą – netaikyti jokių darbuotojų komandiravimo nuostatų reikalavimų visoms tarptautinio transporto operacijoms. Remiantis šiuo sprendimu, komandiravimas būtų taikomas tik kabotažui. Deja, liepos 4 d. EP nariai plenariniame posėdyje atmetė visas tris EP TRAN jau patvirtintas taip vadinamojo pirmojo Mobilumo paketo dalis ir gražino jas atgal Transporto ir turizmo komitetui (TRAN).

Kokie galimi tolesni scenarijai? Dabar TRAN turi keturių mėnesių laikotarpį apsispręsti, ką daryti toliau. Gali būti paskirti nauji pranešėjai ir rengiamos naujos TRAN pozicijos minėtais klausimais. Atsižvelgiant į klausimo svarbą tikėtina, kad bus konsultuojamasi su politinių grupių ir frakcijų EP vadovais. Tačiau ši EP kadencija baigsis 2019 m. pavasarį, todėl visai įmanomas ir toks variantas, kad per likusį kadencijos laikotarpį nieko nebebus daroma ir klausimas paliekamas spręsti būsimos kadencijos EP.

Ne ką daugiau aiškumo yra ir ES Taryboje. Pirmininkaujanti Austrija kol kas konkrečios savo pozicijos taip pat nėra išsakiusi ir nėra aišku, ar ji skubės pasiekti proveržį šiais klausimais iki pirmininkavimo pabaigos. Situaciją komplikuoja visiškai priešingos valstybių – narių pozicijos darbuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio laiko, grįžimo į transporto įmonės įsisteigimo šalį klausimais.

Kokie scenarijai būtų palankiausi Lietuvos vežėjams? Aišku gaila, kad buvo atmestas TRAN siūlymas netaikyti darbuotojų komandiravimo nuostatų visoms tarptautinio krovinių vežimo operacijoms. Vežėjai būtų išvengę neproporcingos administracinės naštos, kas ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms. Dabar realiausiu išlieka variantas, kad komandiravimo reikalavimai gali būti taikomi po 6 ar 7 dienų laikotarpio, praleisto konkrečioje šalyje per mėnesį.

Tačiau svarbu pažymėti, kad kartu buvo atmestas ir itin nepalankus mūsų vežėjams pasiūlymas, jog transporto priemonė kartą per tris savaites turėtų grįžti į įmonės įsisteigimo šalį (išsikrauti ir pasikrauti krovinį registracijos šalyje). Vertinant susidariusią situaciją, darytina prielaida, kad minėtų Mobilumo paketo dalių priėmimas užstrigo rimtai ir ilgam. Tikėtina, kad iki 2019 m. pavasario nebus rastas kompromisas, o tada baigsis ne tik EP, bet ir dabartinės sudėties Europos Komisijos (EK) kadencija. Negalima atmesti ir to varianto, kad EK, matydama per daug skirtingas valstybių narių pozicijas bei EP nesugebėjimą rasti kompromisą, gali atsiimti savo pasiūlymus dėl kai kurių Mobilumo paketo dalių. Tokiu atveju liktų dabar galiojanti situacija.

Bet ar ji palanki mūsų vežėjams? Vis daugiau ES narių įsiveda nacionalinius teisės aktus dėl minimalaus atlyginimo taikymo vairuotojams, dėl šių protekcionistinių priemonių kyla administracinė našta vežėjams bei grėsmė laisvos kelių transporto paslaugų rinkos sėkmingam funkcionavimui. EK jau prieš keletą metų pradėjo pažeidimo procedūras prieš Vokietiją, Prancūziją ir Austriją, bet kol kas nėra jokio rezultato. Manau, kad realiai EK nieko ir nedaro.

2017 m. gruodžio 20 d. ES teisingumo teismas priėmė sprendimą dėl kassavaitinio poilsio atlikimo sunkvežimio kabinoje. Savo sprendime ESTT konstatavo, kad dabar galiojantys ES teisės aktai draudžia atlikti reguliarų kassavaitinį poilsį transporto priemonės kabinoje. Šis sprendimas atrišo rankas ES valstybėms-narėms taikyti sankcijas už tokio reikalavimo nesilaikymą, ką vis daugiau šalių sėkmingai ir daro. Tačiau sunkvežimių vairuotojų poilsiui tinkamos infrastruktūros tikrai neatsirado ir artimoje ateityje vargu ar atsiras. Todėl, mano nuomone, dabartinė situacija taip pat vežėjų netenkina. Bet kai kurie pasiūlyti pakeitimai pakankamai grėsmingi: komandiravimo nuostatų taikymas vairuotojams (gal būt netgi nuo pirmos dienos kitoje šalyje), reikalavimas, kad vairuotojas ir transporto priemonė po trijų savaičių grįžtų į transporto įmonės įsisteigimo šalį ir pan.

Todėl vežėjai turėtų atsakingai įvertinti visų galimų scenarijų poveikį jų verslui ir pateikti savo nuomonę, kurie iš jų būtų priimtiniausi. LVS savo ruožtu vežėjų nuomonę bei konkrečius pasiūlymus ir toliau aktyviai teiks kompetentingoms Lietuvos valstybės institucijoms, siekdama palankiausio įmanomo varianto Lietuvos vežėjams. Šiandien aišku tik viena – laukia ilgos ir sudėtingos derybos, kurių rezultatą atspėti kol kas neįmanoma.