CARGONEWS

Mokamas vasaris: kas laukia Europos logistikos

2026 metų vasarį Europos transporto rinkos laukia masto revizija: nuo mokamų kelių tinklo plėtros Lenkijoje iki perėjimo prie naujų muitinės kontrolės protokolų ES bei griežtinamo atvykimo į Jungtinę Karalystę.

Vasaris tradiciškai laikomas “biudžetų uždarymo” ir metų planavimo mėnesiu, tačiau 2026 metais jis taps aktyvaus atidėtų reguliacinių sprendimų įgyvendinimo laikotarpiu. Pagrindiniai įtampos taškai yra Lenkija, kur “e–TOLL” mokamų kelių tinklas pasipildo šimtais kilometrų, ir skaitmeninė ES siena, pereinanti prie naujos importo kontrolės sistemos “ICS2” versijos.

Lenkiškas manevras: “e–TOLL” pasiima savo

Nuo 2026 metų vasario 1 dienos Lenkijoje įsigalioja potvarkis dėl mokamų kelių tinklo išplėtimo. Sistemos operatoriaus duomenimis, prie “mokamos geografijos” pridedama apie 645 kilometrai naujų ruožų. Tai ne šiaip techninis išplėtimas, o pilnavertis tarifų politikos pokytis.

Transporto įmonėms tai reiškia “intuityvaus planavimo” eros pabaigą. Jei anksčiau regioninės jungtys leisdavo optimizuoti išlaidas naudojantis nemokamais ruožais, tai dabar finansinė našta tenka ir antraeiliams maršrutams. Tikimasi, kad vežėjų, aktyviai dirbančių Lenkijos viduje, operacinės sąnaudos gali augti 5–8% vien tik dėl kelių mokesčių.

Skaitmeninis užtvaras: “ICS2 v3”

Vasario 3–ioji tampa galutiniu terminu diegiant “ICS2” (Import Control System 2) v3 versiją. Tai perėjimas prie naujų pranešimų formatų, kurie turi sinchronizuoti vežėjų, ekspeditorių ir IT paslaugų teikėjų darbą.

Rizika atsidurti situacijoje “neišvažiavo, nes nesutvarkė dokumentų” tampa itin akivaizdi. Pažeidžiamiausia grandis atrodo dalinių krovinių (LTL) ir multimodalinis pervežimas: didelis grandinės dalyvių skaičius didina duomenų klaidų tikimybę.

Technologija atrodo gana griežta: sistema nepriims deklaracijos esant menkiausiam formatų nesutapimui, o tai gresia prastovomis prie išorinių ES sienų.

Varšuvos apžiūros: biudžetai po didinamuoju stiklu

Vasario 3–5 dienomis “Ptak Warsaw Expo” parodų centras tampa sprendimų priėmimo širdimi. Vienu metu vykstančios “Warsaw Logistics Week”, “Intralogistica” ir “Warsaw Fleet Expo” parodos leidžia rinkos dalyviams palyginti automobilių parko TCO (bendrąją nuosavybės kainą) ir automatizavimo sistemų efektyvumą.

Vasario mėnesio metinių strategijų tvirtinimo kontekste šios aikštelės iš asmenukių darymo vietų virsta griežtų diskusijų erdve apie investicijų grąžą (ROI) į elektrinius sunkvežimius ir WMS sistemas.

Lamanšas skaitmeniniu formatu

Mėnesio pabaigoje, vasario 25 dieną, Jungtinė Karalystė galutinai perveda ETA (Electronic Travel Authorisation) sistemą į privalomo vykdymo režimą. Remiantis “Home Office” paaiškinimais, be šio leidimo įsėsti į transporto priemones (keltus, “Eurotunnel” traukinius) bus neįmanoma.

Tarptautinių pervežimų sektoriui tai sukuria papildomą rizikos tašką. Vairuotojai iš šalių, kurioms taikomas ETA reikalavimas, tampa rizikos faktoriumi vykdant SLA (paslaugų lygio sutartis). Transporto operatoriams teks įtraukti ETA patikrą į standartinį reiso ruošimo protokolą, kad būtų išvengta vilkikų apsukimo tiesiog uoste.

Pažyma

“e–TOLL” sistema Lenkijoje 2021 metais pakeitė pasenusią “viaTOLL” technologiją, pervedant kontrolę prie palydovinio pozicionavimo (GNSS). Nuo paleidimo akimirkos tinklas nuolat plečiamas, siekiant apimti visas šalies greitkelius ir magistrales.

“ICS2” projektas yra masto ES muitinės kodekso reformos dalis. Jos diegimas suskirstytas į etapus: pirmoji fazė prasidėjo 2021 metais (pašto ir skubios siuntos), antroji – 2023–iaisiais (pervežimai oru). Trečioji fazė, apimanti jūrų, geležinkelių ir automobilių transportą, laikoma sudėtingiausia dėl duomenų apimties.

Britų ETA sistema – amerikietiškos ESTA analogas, dalis “skaitmeninės sienos” strategijos, priimtos po šalies išstojimo iš ES. Jos tikslas – visiška preliminari visų atvykstančių asmenų patikra dar iki jų faktinio pasirodymo prie sienos.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0