CARGONEWS

Nauja technika padvigubins Klaipėdos uosto pajamas

Klaipeda_Port1-600x0

Klaipėdos uostą pasiekė didžiulis kranas, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius iš okeaninių konteinervežių. „Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.

Ant specialios baržos iš Suomijos atplukdytas daugiau kaip tūkstantį tonų sveriantis STS tipo kranas – jau antrasis toks Klaipėdos uoste. Po maždaug dvidešimt penkis milijonus litų kainuojančius kranus įsigijo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jie aptarnaus į būsimą Tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą atplauksiančius okeaninius konteinervežius. „Post-Panamax“ tipo laivai vienu metu gali gabenti iki septynių tūkstančių ir daugiau konteinerių. Kol kas į Klaipėdą užsuka per pus mažesni laivai

„Šis laivas, jo buvimas – labai brangus, todėl tokius laivus reikia krauti pastebimai greičiau, negu yra įprasta krauti mažuosius konteinervežius. Ir tą kaip tik ir padarysim šito tipo kranais. Jie dideli, greiti“, – sako LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai per valandą toks kranas gali pakrauti ar iškrauti iki trisdešimties konteinerių. Birželį „Klaipėdos Smeltę“ turėtų pasiekti ir trečiasis tokio tipo kranas, o liepą-rugpjūtį Klaipėdos uoste laukiamas pirmasis okeaninis konteinervežis.

„Klaipėdos uostas nuo šių metų tampa paskirstymo uostu. Tai reiškia, kad Klaipėdos uostas tampa distribuciniu centru ir čia ateis didieji transatlantiniai laivai ir iš Klaipėdos uosto į kitus Baltijos uostus bus skirstomi atgabenti konteineriai“ – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Iš kokių pasaulio regionų į Klaipėdą atkeliaus konteineriai, kol kas – komercinė paslaptis. Jų tikimasi ir iš Amerikos, ir iš Afrikos. Manoma, kad pradžioje didieji konteinervežiai į uostą užsuks kartą per dvi-tris savaites, vėliau turėtų – dažniau ir reguliariai. Specialistų teigimu, pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, uostas pradės naują veiklos etapą.

„Jis padeda aptarnauti ne tik tuos krovinius, kurie skirti vietinei arba tranzitinei sausumos rinkai, bet ima kraut konteinerius atvykstančius jūra ir išvykstančius jūra. Šiandien tokią funkciją atlieka tik Vakarų Europos tradiciniai Habai uostai, t.y. Gdanskas Lenkijoje“, – kalba E. Galuškinas.

Per pastarąjį dešimtmetį konteinerių krova Klaipėdos uoste išaugo beveik triskart: nuo 35 tūkst. iki 110 tūkst. konteinerių per metus. Skaičiuojama, kad pradėjus veikti paskirstymo centrui, uosto pajamos didės dvigubai. Augs ir uosto konkurencingumas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0