Per devynis mėnesius Lietuvoje parduoti 775 sunkvežimiai. Tai beveik pustrečio karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai yra geriausi rodikliai, jei lygintume su kitomis Europos valstybėmis, nors sunkvežimių pardavimai sparčiai auga ir kitose Baltijos valstybėse. Lizingo bendrovių atstovai pastebi tendenciją, kad daugėja ir lizingo sutarčių pikti komercinį transportą.
Lizingo rinka atsigauna
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius lizingo bendrovės suteikė finansavimą komerciniam transportui už 260 mln. Lt. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo suteikta 116 mln. Lt.
Pasak „Swedbank“ Ilgalaikio finansavimo skyriaus vadovo Einoro Čiagaus, komercinio transporto bei lizingo rinkos šiais metais pajudėjo iš mirties taško.
„Prieš metus beveik nebuvo skolinimosi poreikio. Rinka buvo nestabili, todėl klientai neinvestavo į transporto parką. Šiais metais finansavimo poreikis auga. Pastaruosius dvejus metus įmonės nevykdė jokių investicijų į transporto priemonių parko atnaujinimą. Taigi šiais ir kitais metais daugelis sunkmetį išgyvenusių įmonių stengsis atnaujinti savo automobilius,“ – sako pašnekovas.
UAB „SNORO lizingas“ generalinis direktorius Aurelijus Šveikauskas pastebi ir kitą tendenciją – pastaruosius porą metų didžioji dalis vežėjų buvo priversta mažinti transporto priemonių skaičių ir nemažai jų buvo parduota į vakarų Europą.
Anot pašnekovo, nenuostabu tai, kad suaktyvėjus gabenimams vis daugiau įmonių ieško galimybių įsigyti transporto priemonių.
„Tikėtina, kad lizingo sutarčių turėtų daugėti. Atsigaunantis gabenimų sektorius sąlygoja transporto poreikį. Lietuvių vežėjai turi ilgametę patirtį ir yra užsitarnavę gerą vardą todėl, manau, kad nenorės užleisti savo pozicijų kitų šalių vežėjams. Tai galbūt turės įtakos sunkiojo transporto įsigijimams,“ – sako jis.
UAB „DnB Nord lizingas“ generalinis direktorius Andrius Kvakšys taip pat pastebi lizingo rinkos atsigavimo požymius.
„Atsigavimą lemia sustiprėjusios eksporto rinkos ir išaugusi transportavimo paslaugų paklausa. Panašu, kad ir Lietuvos vežėjai aktyviai ieško naujų rinkų. Per dešimt šių metų mėnesių naujų krovininio transporto lizingo sandorių sudarėme tiek, kiek per visus 2009-uosius metus. Lapkričio mėnesį stebime dar didesnį aktyvumą. Žinoma, augimo tempas priklausys nuo vežėjų sugebėjimo rasti ir įsisavinti naujas rinkas,“ – dėsto A. Kvakšys.
„SEB lizingo“ Komercijos departamento direktorė Jurgita Černeckienė sako, kad sulaukiama daugiau užklausų dėl galimo transporto priemonių įsigijimo finansavimo.
„Per 9 šių metų mėnesius sudarėme beveik 150 naujų sutarčių vilkikams, sunkvežimiams ir priekaboms įsigyti. Finansavimo suma siekia 67,5 mln. Lt, tai yra 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai,“- sako ji.
Perka naują techniką
Lizingo bendrovių atstovai sako, kad vėl noriai perkami nauji automobiliai.
E. Čiagus pastebi, kad dar šių metų pradžioje didesnis poreikis buvo naudotoms transporto priemonėms. Šiuo metu rinkoje naudoto turto smarkiai sumažėjo ir įmonės pradeda pirkti naujas.
Norintys gauti finansavimą transporto priemonėms pirkti, turi atitikti keliamus kriterijus. „Dažniausiai atsižvelgiama į įmonės rizikingumą (aut. pastaba – įmonės finansiniai srautai ir generuojamos pajamos), nuosavo dalyvavimo investicijoje dalį, suteikiamo finansavimo laikotarpį. Taip pat mums itin svarbi įmonės veiklos istorija bei banko ir įmonės bendradarbiavimo istorija,“ – dėsto ekspertas.
Antrąjį šių metų pusmetį į „SNORO lizingą“ daugiausia kreipėsi įmonės, ketinančios pirkti naujas transporto priemones.
„Šiais metais pastebime, kad vežėjai stengiasi atnaujinti parką – senos transporto priemonės keičiamos į naujas. Įmonė, norinti gauti paskolą vilkikui ar kitai transporto priemonei, turi pasižymėti stabilia veikla, kurios rezultatai pagrįstai leistų tikėtis, kad įmonė galės sėkmingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ateityje,“ – aiškina A. Šveikauskas.
Anot A. Kvakšio, 2009 m. ir 2010 m. pradžioje galima buvo drąsiai teigti, kad gabenimų verslo atstovai investuodavo į naudotą turtą – pigiau pirko lizingo bendrovių susigrąžintą turtą. Pastaraisiais mėnesiais šios tendencijos kinta – atsiranda vis daugiau naujo transporto pirkimo sandorių, pirkimų tiesiai iš gamintojų užsienyje. Įmonė, norinti gauti lizingą UAB „DnB Nord lizingas“, turi atitikti nustatytus finansinės būklės reikalavimus bei plėtoti sėkmingą verslą.
J. Černeckienė pasakoja, kad įmonės, norinčios atnaujinti ar padidinti savo transporto parką, šiuo metu itin atidžiai vertina investicijas ir siekia įsigyti ilgai tarnausiantį turtą, todėl dažniau linkusios pirkti naują techniką. Be to, tokiam pasirinkimui įtakos turi ir sumažėjusios kainos.
„Daugiau finansuojame naujų krovininio transporto priemonių įsigijimą. Prieš suteikdami finansavimą, kaip ir iki šiol, vertiname įmonės veiklos istoriją ir rezultatus, finansinę situaciją, galimybes vykdyti įsipareigojimus, taip pat ateities verslo planus ir rinką, kurioje ji veikia. Kai norima įsigyti krovininį transportą, galime finansuoti iki 70 proc. perkamo turto vertės,“ – sako ji.
Gerėjant ekonominiams rodikliams, transporto įmonės vėl pradeda investuoti į transporto parkus. Pastebima, kad vežėjai 2009 m. ir 2010 m. pradžioje labiau linkę pirkti naudotą techniką, šiuo metu noriai perka naujus automobilius. Jei norima gauti finansavimą, vertinama vežėjo finansinė situacija, galimybės vykdyti įsipareigojimus, taip pat rinka, kurioje klientas dirba ir kiti rodikliai.
Anot ekspertų, vertinimo kriterijai vis dar tebėra pakankamai griežti, vis dėlto pastebima tendencija, kad transporto sektorius stabilizuojasi ir atsiranda vis daugiau kreditavimo kriterijus atitinkančių bendrovių.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Rinkos atsigavimo dar nėra. Kol kas situacija gerėja tik dėl autoparkų mažėjimo ir sezoninio krovinių srautų padidėjimo. O kas bus, kai ateis sausis-vasaris?
Jūsų komentaras