Neaišku, ar iš paramos bus nutiesta „Rail Baltica“ vėžė iki Vilniaus

Bendrai „Rail Baltica“ projekto įmonei kurti Vyriausybė skirs daugiau kaip du milijonus litų. Šie pinigai yra numatyti kitų metų biudžeto projekte. Tačiau kol kas neaišku, ar su projekto partneriais latviais ir estais pavyks sutarti, kad iš ES paramos „Rail Balticai“ būtų nutiesta ir europinės vėžės atkarpa iki Vilniaus. Savo pozicijas šalys turėtų suderinti iki Europos Tarybos posėdžio, vyksiančio šią savaitę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistai pirmadienį Taline vėl derino bendros „Rail Balticos“ įmonės kūrimo pozicijas. Jie turi sutarti, kokie skaičiai bus įrašyti bendros projekto įmonės paraiškoje, kai ši prašys Europos Sąjungos paramos. Kol kas partneriai abejoja, ar reikėtų iš paramos pinigų tiesti europinę vėžę ir iki Vilniaus. Tačiau pirmadienį Vyriausybė patvirtino – ketinimų nekeičiame.

„Yra numatytos lėšos kurti bendrą įmonę kartu su mūsų kaimynais. Tai bus atskira įmonė, kuri ir pradės paruošiamuosius darbus „Rail Baltica 2“ projektui įgyvendinti, ir kreipiantis į Europos Komisiją, kad finansavimas būtų skirtas iki 85 procentų projekto vertės su sąlyga, kad atšaka nuo Kauno iki Vilniaus irgi bus daroma iš bendrų projektui skiriamų asignavimų“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Vilnių palikti nuošalyje nuo „Rail Balticos“ būtų nelogiška, nes kitų projekto dalyvių sostines geležinkelis jungs su Vakarų Europa. Derybininkai tariasi, kam turėtų priklausyti sukurtoji infrastruktūra – iš Estijos buvo pasklidę minčių, kad ją galėtų valdyti naujoji įmonė, lietuviai sako, kad ji, kaip ir kiti geležinkeliai, turi priklausyti valstybėms.

„Kad viskas gerai būtų, negalėčiau pasakyt, bet derybinis procesas vyksta kiekvieną savaitę – kiekvieną savaitę komandų nariai susitinka ir šnekasi. Šnekasi ir ministrai. Ir greičiausiai toks pasimatymas bus Europos Tarybos posėdžio metu, gruodžio 5 dieną. Visos delegacijos laikosi tam tikrų pozicijų tam tikrais klausimais labai kietai, bet judėjimas į priekį tikrai yra“, – tvirtina susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Iki sausio įkurti bendrą įmonę projektui „Rail Baltica 2“ įgyvendinti numato rugsėjį pasirašyta trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrų deklaracija. Ši įmonė rūpintųsi, kad maždaug per 10 metų nuo Varšuvos iki Talino būtų nutiesta greitojo geležinkelio vėžė, kuria traukiniai važiuotų ne mažesniu kaip 240 kilometrų per valandą greičiu.

Pagal pirmines studijas greitojo geležinkelio trasa nuo Kauno eitų ne per Šiaulius, bet per Panevėžį – esą Radviliškio ir Šiaulių stotys yra per daug apkrautos, ten reikėtų ir naujų logistikos centrų. Iki šiol Lietuva tiesia tik pirmąjį „Rail Balticos“ etapą – europinę vėžę nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Skaičiuojama, kad „Rail Baltica 2“ Lietuvoje kainuotų apie 4,5 milijardo litų.