Netikros baudos už vinjetes: Lietuvoje įspėjama apie naują sukčių schemą

Lietuvoje suaktyvėjo sukčiai, siunčiantys SMS žinutes neva kelių tarnybų vardu. Pranešimuose kalbama apie “nesumokėtą kelio rinkliavą” arba baudą už vinjetę, o viduje yra nuoroda į netikrą mokėjimo svetainę. Nacionalinis kelių operatorius “Via Lietuva” jau išplatino oficialų įspėjimą: tokie pranešimai neturi nieko bendro su valstybės tarnybomis.

Schema atrodo gana tikroviškai, ir tai yra jos problema. Žmogus gauna SMS žinutę su tekstu apie pažeidimą, paspaudžia nuorodą, mato “baudos” sumą ir pasiūlymą skubiai ją sumokėti banko kortele. Toliau galimi du variantai: arba iš naudotojo tiesiog pavagiami kortelės duomenys, arba įrenginyje įdiegiama kenkėjiška programinė įranga.

“Via Lietuva” atskirai pabrėžė: bendrovė nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis į apmokėjimą ir pati tiesiogiai neskiria baudų. Kelių rinkliavos ir pažeidimų kontrolę vykdo Lietuvos transporto administracija LTSA.

Kodėl ši istorija dabar atrodo ypač įtikinamai? Todėl, kad Lietuvoje tikrai stiprinama kelių rinkliavos mokėjimo kontrolė. Neseniai LTSA pranešė, kad vien per 2025 metus sistemos užfiksavo daugiau nei 758 tūkstančius pažeidimų, susijusių su nesumokėtomis vinjetėmis ir kelių mokesčiais. Valstybė tikisi reikšmingai padidinti surinkimus ir griežtina administravimą. Tokiame fone pranešimas apie “nesumokėtą baudą” jau neatrodo kažkas neįprasto.

Vežėjams tai ypač jautri tema. Lietuviškos vinjetės yra privalomos didžiajai daliai komercinio transporto, įskaitant N2 ir N3 kategorijų sunkvežimius. Daugelis vairuotojų jas perka internetu, dažnai tiesiog kelyje, telefonu. Būtent šiuo įpročiu ir tikisi pasinaudoti sukčiai.

“Via Lietuva” įvardijo keletą įtartinų pranešimų ir svetainių požymių:

– netikslus arba keistas svetainės adresas;

– klaidos tekste;

– agresyvūs reikalavimai skubiai sumokėti;

– QR kodai arba įtartini mygtukai;

– papildomi “rinkliavos” ir komisiniai mokesčiai;

– įprasto oficialių paslaugų dizaino nebuvimas.

Atskiras momentas: sukčiai vis dažniau beveik visiškai nukopijuoja tikrų valstybinių svetainių išvaizdą. Todėl problema jau seniai neapsiriboja “kreivu vertimu” ar prastu dizainu. Kartais atskirti klastotę įmanoma tik iš puslapio adreso.

Oficialus lietuviškos e. vinjetės (e-vignette) pirkimas vyksta per sistemą keliumokestis.lt. Bet kokias nuorodas iš SMS žinučių ar susirašinėjimo programėlių Lietuvos tarnybos pataria ignoruoti ir tikrinti rankiniu būdu per oficialią svetainę.

Transporto sektoriui tai jau nėra lokali istorija apie tai, kad “kažkas gavo keistą SMS”. Duomenų vagystės (fišingas) aplink kelių mokesčius tampa atskira sukčiavimo rūšimi Europoje. Panašios schemos jau pasirodė Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Austrijoje, ypač ten, kai aktyviai naudojamos elektroninės vinjetės, toll-sistemos ir kelių apmokėjimas internetu.

Ir problema čia yra ne tik keli šimtai eurų vairuotojo kortelėje. Jei piktadariai gauna prieigą prie įmonės kortelės arba vežėjo bendrovės duomenų, pasekmės gali būti daug rimtesnės. Ypač mažoms įmonėms, kuriose tas pats vairuotojas vienu metu ir moka už kelius, ir rezervuoja stovėjimo aikšteles, ir naudojasi darbine banko kortele išmaniuoju telefonu.