2010 m. pasaulinė CO2 emisija iš iškastinio kuro padidėjo 5 proc. Tokius duomenis skelbia tarptautinė energijos agentūra. Tuo pačiu metu automobilių pramonė kalbėjo apie didžiules investicijas ir laimėjimus, siekiant sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, bet realiai jie jį sumažino tik keliomis dešimtosiomis procento dalimis.
Jei nepavyksta su didžiulėmis lėšomis ir investicijomis pasiekti gerų rezultatų, gal laikas būtų atsigręžti į smulkmenas. Galbūt jos gali pasiekti daug geresnių rezultatų nei naujos technologijos. Tokią mintį bando patvirtinti „Volvo“ ir „Michelin“ atlikti bandymai.
Nesenai patvirtinus, kad naujas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos bus atidėtas iki 2020 m., o tai reiškia, kad individualūs pavienių žmonių ir įmonių siekiai mažinti klimato kaitą šiuo metu tampa dar svarbesni.
Bandymų metu nustatyta, kad tinkamai parinktos padangos, prižiūrimas jų slėgis ir sureguliuota ratų geometrija sumažina kuro sąnaudas ir CO2 išmetamą kiekį iki 14,5 proc. Kitaip tariant, jei jums nerūpi ekologija, tai vienas tinkamai prižiūrimas vilkikas įmonei sutaupo apie 8 tūkst. EUR.
Jei didžioji dalis vairuotojų taip prižiūrėtų savo transporto priemones, tuomet CO2 emisija smarkiai sumažėtų.
Bandymai
Du „Volvo FH“ 4×2 vilkikai su pakrautomis puspriekabėmis buvo paruošti bandymui. Jų masė buvo 40 t. Abu jie turėjo 13 l 500 AJ „Euro 5“ standartą atitinkančius variklius.
Vienas iš jų buvo paruoštas idealiai, kitas buvo su bloga ratų geometrija, netinkamomis padangomis ir blogu oro slėgiu padangose. Bandymai buvo apliekami Hällered „Volvo“ bandymų trasose Švedijoje.
Vilkikai važiavo po 1 tūkst. km. Dalis važiavimų buvo specialioje trasoje, kita dalis specialiose dirbtuvėse, stebint Švedijos techninių tyrimų instituto atstovams, kurie konsultavo ir garantavo, kad bandymai būtų atlikti laikantis visų mokslinio tyrimo reikalavimų.
Vilkikuose buvo sumontuoti kuro sąnaudų matuokliai, greičio kontrolės prietaisai, sistemos stebinčios padangų būklę ir pasipriešinimą riedėjimui. Testo rezultatai buvo kruopščiai suskaičiuoti, įvertinant vėjo, drėgmės ir temperatūros sukeliamas paklaidas.
Rezultatai
Maksimalus kuro sąnaudų skirtumas buvo 14,5 proc. Tinkamos padangos, kitaip tariant, optimalus jų variantas gali sutaupyti iki 11 proc. kuro. Teisingas slėgis sutaupo apie 1 proc. degalų. Verta paminėti, kad kitų organizacijų atliktuose testuose buvo gautas šiek tiek geresnis rezultatas. Tinkama ratų geometrija sutaupo apie 2,5 proc. dyzelino. Visi šie faktoriai taip pat labai svarbūs padangos ilgaamžiškumui, patikimumui ir saugumui kelyje, bet tyrėjai šių aspektų nelietė.
„Michelin“ inžinieriai neliko itin nustebę būtent tokiais rezultatais. Jiems gerai žinoma, kad apie trečdalį kuro sąnaudų lemia padangos pasipriešinimas riedėjimui. Tinkamo dydžio ir minimalaus pasipriešinimo riedėjimui padangos yra būtinos, norint maksimaliai taupyti kurą. Kartais galbūt verta įvertinti ir pačios padangos kainą ir jos atsiperkamumą bei paieškoti optimaliausio varianto.
„Volvo“ atstovai ne daug ką galėjo pasakyti apie padangas ir jų specifiką, bet teigia, kad kurti vien tik efektyvius ir taupius vilkikus tikrai nepakanka. Reikia į vilkiką žiūrėti kaip į visumą komponentų ir kiekvienam iš jų ieškoti galimybių, kovojant su klimato kaita arba tiesiog su didelėmis išlaidomis.
„Volvo“ pripažįsta, kad geros padangos ir teisingai sureguliuoti ratai tikrai nesustabdys klimato kaitos, bet kelių transportui į aplinką išmetant apie 30-40 proc. viso pasaulio CO2, transportininkų mažinamas emisijos kiekis būtų itin svarus indėlis į švaresnį pasaulį.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras