Palangos aplinkkelį numatoma tiesti privačių bendrovių lėšomis
2010-12-09
CargoNEWS
103
Kitais metais planuojama pradėti tiesti Palangos aplinkkelį, kuris taps pirmuoju Lietuvoje transporto projektu, įgyvendinamu viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Susisiekimo ministerija parengė šio projekto įgyvendinimo partnerystės sąlygas ir teiks jas svarstyti Vyriausybei.
Palangos aplinkkelio projektavimo ir tiesimo darbus vykdys viešąjį konkursą laimėjusi privati įmonė. Vėliau ji taip pat atliks aplinkkelio remonto darbus, teiks visas kelio priežiūros paslaugas.
Partnerystės sutartį numatoma sudaryti 25 metams, maksimali projekto vertė – 88,6 mln. litų.
Planuojama, kad per pirmuosius dvejus metus konkursą laimėjusi įmonė nuties aplinkkelį savo lėšomis. Pinigus bendrovė atgaus per likusius 23 metus.
„Toks partnerystės modelis leis artimiausiu metu nutiesti reikiamą aplinkkelį. Kadangi už darbus valstybė mokės dalimis, biudžetui iš karto nebus užkrauta didelė finansinė našta“, – tokio valstybės bendradarbiavimo su privačiu verslu privalumus dėstė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
8,25 km ilgio Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Nuo kurortinio miesto jis nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį pro Palangą Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Tai padės išvengti spūsčių, dėl išaugusio transporto srauto susidarančių Palangos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėse.
Tiesiant aplinkkelį, netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Aplinkkelis pagerins eismo sąlygas ir saugą, sumažins oro taršą.
Kaip ir visi Lietuvos valstybinės reikšmės keliai, naujasis aplinkkelis nebus apmokestinamas. Per 25 metus visas aplinkkelio tiesimo ir priežiūros išlaidas padengs valstybė.
Įgyvendinti šį partnerystės projektą bus įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras