Pandemija skaudžiai smogė mažoms ir smulkioms transporto įmonėms (papildyta)

Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais. Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo. Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikta analizė, remiantis „Sodros“ ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai 2020 m. kovo 1 d., kai jų buvo 4577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 d. duomenimis, iš 4406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2641, o mažos – 1323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios, kur dirba 10-49 darbuotojai, – 30 proc. transporto sektoriaus.

Tuo tarpu vidutinių įmonių, kur dirba 50-249 darbuotojai, yra 364 ir tai sudaro 8,2 proc. transporto sektoriaus. Stambių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, yra 78, o tai sudaro 1,8 proc. šio sektoriaus.

Transporto sektoriaus paveikslas, bendrovės „Creditreform Lietuva“ ir „Sodros“ 2021 m. balandžio 15 d. duomenimis  

Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

„Čia, kaip ir kituose sektoriuose, veiklą vykdo įvairaus dydžio bendrovės – labai didelės, stambios, smulkios, ir mažos. Mūsų sektoriuje dirbančios įmonės, kaip ir dauguma kitų rinkos dalyvių, neišvengė pandemijos ekonominių pasekmių. Skaudžiausiai šis periodas palietė mažuosius transporto sektoriaus rinkos dalyvius – mažas ir smulkias įmones, kur dirba mažiausiai darbuotojų, bet tokios įmonės sudaro net 90 proc. viso sektoriaus“, – sako R. Austinskas.

Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad didžiąją dalį šių mažųjų transporto rinkos dalyvių sudaro šeimos verslai, kur dirba tėvas, vaikai, giminės ar aplinkiniai gyventojai.

„Dažniausiai tai yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis šiose įmonėse dirbantiems žmonėms. Nemažai tokių įmonių veikia regionuose, mažesniuose miesteliuose, kur žmonėms sunku susirasti darbą ir išlaikyti šeimas. Tad smulkių ir mažų įmonių steigėjai yra ne tik savo šeimų maitintojai, bet ir galintys pasiūlyti darbo vietas aplinkiniams to regiono gyventojams“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos „Linava“ vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms. Didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tuo tarpu mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Čia – papildoma „Linavos“ publikacija šiuo klausimu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras