Papildomas darbo užmokesčio apmokestinimas skatins transporto sektorių keltis į užsienį (papildyta VDI komentaru)

Nuo birželio 1 d. neliks kompensacijų specifinėmis sąlygomis dirbantiems darbuotojams, todėl verslams lieka mažiau nei mėnuo pasiruošti naujai tvarkai, pagal kurią neliks neapmokestinamųjų kompensacijų už darbą lauke arba veiklą, susijusią su važiavimu. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius tvirtina, kad papildomas darbo apmokestinimas skatins transporto sektorių svarstyti apie verslo perkėlimą į kitas šalis.

J. Adomavičiaus teigimu, dėl papildomų mokesčių Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga šalis transporto ir logistikos sektoriui.

„Visai neseniai didelė dalis transporto įmonių migravo į Lenkiją, tačiau šiai šaliai pakėlus mokesčius, dalis mūsų verslų grįžo į Lietuvą. Atrodė, kad suradome balansą tarp darbo santykių apmokestinimo, darbuotojai galėjo uždirbti daugiau, todėl Lietuvoje transporto sektorius sparčiai augo ir užėmė apie 11 proc. Lietuvos BVP. Dabar, įvedus papildomus mokesčius, darbo vieta pabrangs, o vairuotojų į rankas gaunamas atlyginimas nepakils. Dėl to verslai ieškodami, kur gali išlaikyti visą transporto priemonių sąstatą ir darbuotojus, persikels ten, kur mokesčiai yra palankesni šiam verslui vystytis“, – kalba TIA valdybos pirmininkas.

Pasak J. Adomavičiaus, verslai persikels į tokias šalis, kaip Bulgarija.

„Reikia pabrėžti, tai vyksta ne dėl to, kad verslai siekia kažkaip išvengti mokesčių, tačiau jų dalis yra neproporcingai didelė. Transporto priemonių vairuotojai didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, todėl nėra labai teisinga surinkti mokesčius per darbo užmokestį“, – nurodo jis.

Be to, J. Adomavičius mano, kad šie pokyčiai palies ir tokias profesijas, kaip žolės pjovėjus, kurie dirba keliuose.

„Šakos pjovimas, ant kurio sėdi, atrodo labai keistas“, – pabrėžia jis.

Primename, kad nuo birželio 1 dienos Darbo kodekse panaikinama nuostata, reglamentavusi išlaidų kompensavimą darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Dėl kompensacijos šalys paprastai susitardavo rašytiniu susitarimu arba tokia nuostata buvo įvardinta darbo sutartyje. Pasikeitus reglamentavimui darbo sutarties šalys galėtų taip pat abipusiu susitarimu pakeisti darbo sutarties sąlygas, numatydamos, jog kompensacija už tokio pobūdžio darbą nebus mokama.

Vis dėl to, darbo sutarties šalims nepriėjus prie abipusio susitarimo dėl kompensacijos, darbdavys, gerindamas darbuotojų padėtį, esą galėtų mokėti kompensaciją už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, tačiau ji būtų apmokestinama.

***

Čia – VDI komentaras šia tema.