Pasaulio infrastruktūros stebuklai (foto)

2013-06-20 www.delfi.lt 1,107 0

Siūlome susipažinti su ateityje atsirasiančiais ar jau esamais įspūdingiausiais pasaulio infrastruktūros sprendimais.

Panamos kanalas

Prieš 99 metus baigtas Panamos kanalas vis dar vadinamas inžineriniu stebuklu. Šiuo metu vyksta jo atnaujinamo darbai, kuriuos pabaigus kanalais galės lengvai susidoroti su vis augančiais laivybos mastais. Rekonstrukcijos darbams buvo pritarta 2006 metais – juos baigti tikimasi jau 2014 metais.

5,25 mlrd. dolerių (13,60 mlrd. Lt) vertės projekte numatyti trys nauji 426 metrų ilgio, 55 metrų pločio ir 18 metrų gylio kanalai, susibėgsiantys 82 kilometrų ilgio vandens koridoriuje, jungiančiame Ramųjį ir Atlanto vandenynus.

Modernizavus kanalą, juo plaukti galės didžiuliai krovininiai laivai, kurių didžiausios pasaulio laivybos bendrovės pastaruoju metu įsigyja vis daugiau. Vos už kelių šimtų kilometrų planuojama iškasti dar vieną, konkurenciją Panamos kanalui, sudarysiantį vandens koridorių -Nikaragvoje. Šis ambicingas projektas gali kainuoti per 40 mlrd. dolerių (103 mlrd. Lt).

Marmaray tunelis

Du žemynus jungiantis Stambulo miestas jau labai seniai laikomas strateginiais Europos ir Azijos vartais. Baigus kasti Rytus ir Vakarus sujungsiantį transporto tunelį, jie dar labiau priartės vienas prie kito.

„Marmaray” projektas – 76 kilometrų povandeninis geležinkelio tunelis, gabensiantis keleivius po 1,4 kilometrų ilgio Bosforo sąsiaurio atkarpa ir sujungsiantis pačias judriausias geležinkelio linijas abiejose sąsiaurio pusėse.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2004 metais, tikimasi darbus baigti jau 2013 metų pabaigoje – vėliau nei iš pradžių buvo planuota. Darbus teko atidėti dėl aplinkinėse teritorijose esančio archeologinio paveldo.

Pekino oro uostas

Pradėjęs dirbti 2017 metais, naujas Pekino tarptautinis oro uostas (turėsiantis 8 pakilimo ir nusileidimo takus), kiekvienais metais galės aptarnauti net 130 mln. keleivių. Tikimasi, jog jis bus vienas didžiausių ir judriausių visame pasaulyje.

Pekino ambicijas slopina tik Stambulo neseniai paviešinti planai 2018 metais atidaryti naują oro uostą, galėsiantį aptarnauti net 150 mln. žmonių per metus.

Oro transporto sistema pastaraisiais metais Kinijoje sparčiai vystosi – kartu su augančia šalies ekonomika. 2011 metais Kinijos valdžia pareiškė didinsianti oro uostų skaičių šalyje – iki 2015 metų vietoj 175 oro uostų bus 230.

2015 metais Pekinas sugebės kiekvienais metais pasirūpinti nuo 450 iki 500 mln. keleivių. Tai reiškia, jog dabartiniai Kinijos sostinės oro uostai vieni patys su augančia paklausa susidoroti negali. Naujo oro uosto, išdygsiančio miesto Dasingo rajone, statyboms pritarta 2013 metų sausį, o darbai prasidės 2014 metų pradžioje, skelbia vietos žiniasklaida.

Etihad geležinkelių linija

Šalyje, visą pasaulį stebinančioje kvapą gniaužiančiais vystymo projektais, geležinkelio sistema tikrai nublanksta prieš didžiausią pasaulyje pastatą ar dirbtinę salą. O taip būti neturėtų.

1200 kilometrų ilgio „Etihad” geležinkelio tinklas apraizgys Jungtinių Arabų Emyratų dykumos teritorijas nuo pat sienos su Saudo Arabija vakaruose iki ribų su Omanu rytuose.

Projekto, kurio vertė 11 mlrd. dolerių (28,49 mlrd. Lt), sumanytojai tikisi, jog keleivių ir krovinių pervežimui skirta geležinkelio infrastruktūra vieną dieną taps tarptautinio geležinkelių tinklo, vienijančio Bahreiną, Kuveitą, Saudo Arabiją, Omaną ir Karatą, dalimi.

Haidarabado metro

Pakibęs aukštai virš chaotiško Indijos Haidarabado miesto šurmulio, miesto metro 2017 metais galės kiekvieną dieną gabenti iki 1,7 mln. šio pietinio Indijos miesto gyventojų., teigia vietos valdžios pareigūnai.

2,1 mlrd. dolerių (5,44 mlrd. Lt) vertės metro sistemą sudarys 72 kilometrai virš žemės pakibusių bėgių ir kas kilometrą įrengtos stotelės. Kūrėjai sako, jog metro veiksmingai sutrumpins kelionės laiką, mieste sumenks automobilių spūstys, be to, ši viešojo transporto priemonė tausoja gamtą.

LAPSSET projektas

2012 metais Kenijos, Etiopijos ir Pietų Sudano prezidentai sutarė pradėti ambicingą LAPSSET (Lamu uostas-Pietų Sudanas-Etiopijos transporto koridorius) arba tiesiog Lamu transporto koridoriaus projektą.

Planuose numatyta naftos perdirbimo gamykla, vamzdynų sistema, geležinkelio, kelių ir oro transporto centras bei didžiulis uostas, skirtas naftos tanklaiviams. Tikimasi, jog aplinkui LAPSSET pridygs ir turistams skirtų kurortinių miestelių.

Projekto vertė – apie 25 mlrd. dolerių (64,74 mlrd. Lt). Yra nuogąstaujančių, kaip šis projektas gali paveikti vietos gamtą. Lamu miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, aplink jį įsteigti rezervatai, keri saugomi miškai.

Kenijos valdžia projekto atkarpai Lamu atidėjo 23 mln. dolerių (59 mln. Lt). „Reuters” naujienų tarnybos duomenimis, šių metų balandį pirmąjį konkursą uoste statyti tris prieplaukas laimėjo viena bendrovė iš Kinijos.

Londono geležinkelis Crossrail

Tai, ką projektas Haiderabade darys virš žemės pakibęs 20 metrų, „Crossrail” geležinkelis Londone pasiryžęs įgyvendinti po dieną ir naktį dūzgiančiomis Jungtinės Karalystės sostinėmis gatvėmis.

23 mlrd. dolerių (59 mlrd. Lt) vertės projekte numatytas 117 kilometrų ilgio geležinkelio tinklas, nusidrieksiantis per visą Londoną. Tikimasi, jog pagerės susisiekimas su Hitrou oro uostu, Londono centru bei priemiesčiais. Darbai pradėti 2009 metais – pirmieji traukiniai pradės dardėti jau 2018 metais. Projektą įgyvendina daugiau nei 8 tūkst. darbuotojų – jie dirba daugiau nei 40 atskirų statybos objektų.

NITC tiltas

Nors tai ir ne pats brangiausias projektas iš mūsų minimų, 950 mln. dolerių vertės (2,460 mlrd. Lt) Naujasis tarptautinis prekybos tiltas (angl. New International Trade Crossing bridge arba NITC), sujungsiantis Vindsorą, Ontarijų Kanadoje ir Detroitą, Mičiganą JAV, gali tapti vienu svarbiausiu tarptautinės prekybos kontekste.

NITC kūrėjai tikisi padidinti prekybos apimtis, sumažinti transporto spūstis ir pagerinti sąlygas verslui tiek Kanadoje, tiek JAV (tai padaryti padėtų modernus pasienio punktas).

Beveik 25 proc. visų Kanados ir JAV (jų dvišalės partnerystės prekybos srityje mastas vienas didžiausių pasaulyje) prekių keliauja per Detroito upę, tiksliau per privačiam savininkui priklausantį Ambasadoriaus tiltą.

JAV prezidentas Barackas Obama 2013 metų kovą dekretu nurodė pradėti NITC projektą, tačiau Ambasadoriaus tilto savininkai tilto statyboms ėmė priešintis, kreipėsi į teismą. Jie taip pat paviešino planus modernizuoti Ambasadoriaus tiltą, veikiantį jau nuo 1929 metų.