Anksčiau uostuose konteinerių augimo tempai siekė 20-45% per metus.
Didžiausias sumažėjimas jaučiamas Iljičiovsko uoste (-61,7%, iki 256,82 tūkst. TEU). Odesos uostas sumažino tvarkymo 55,3%, iki 255,55 tūkst. TEU.
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
Europos kelių transportas pastebimai pabrango, nors krovinių apimtys beveik nepadidėjo. Lenkijos muitinė įspėjo apie problemas dirbant su naujomis elektroninėmis sistemomis, Lietuva paaiškino, kaip nuo sausio bus skaičiuojamas mokestis už kiekvieną kilometrą, o ES pradėtos taikyti naujos pakuočių taisyklės.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras