Pigus benzinas – nebūtinai geresnis

 

E85 markės benzino kaina, palyginti su 95 markės benzinu, yra beveik 10 ct/l mažesnė. Be to, specialistų teigimu, naudojant šį kurą dėl didesnio oktaninio skaičiaus padidėja variklio galia.

 

Ingrida Ivanauskienė, bendrovės rinkodaros vadovė, „Respublikai“ tvirtino, kad ryžtis šiai naujovei buvo nuspręsta gavus palankias šio kuro tyrimų išvadas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir JAV alternatyvių energijos šaltinių instituto. Išvadose teigiama, kad etanoliu varomas automobilis dirbs švariau, vėsiau, turės daugiau galios ir dėl to veiks ilgiau.

 

Šiandien, kaip teigiama „Lukoil Baltija“ pranešime, E85 prekiaujama jau 16–oje degalinių.

 

 

Vis dėlto techniniai konsultantai tvirtina ką kita.Vienas jų Algis Baryza teigia, kad specialiai nepritaikytiems automobiliams naudoti šių degalų negalima. „Kadangi bioetanolis yra agresyvesnis korozijos požiūriu, tokių automobilių vožtuvai ir vožtuvų lizdai turi būti gaminami iš atsparesnių korozijai medžiagų. Etanolio poveikiui turi būti atspari ir medžiaga, iš kurios gaminami išmetimo sistemos viduriniai duslintuvai (rezonatoriai). Turi būti galingesnis kuro siurblys, nes bioetanolio energetinė vertė yra mažesnė ir apie 30 proc. didesnės degalų sąnaudos. Kuro siurblio slėgis įprastiems benzininiams automobiliams yra apie 3,5 bar, o pritaikytiems bioetanoliui – 4,2 bar. Bioetanolio degimo temperatūra yra aukštesnė, todėl turi būti naudojamos „šaltos“ uždegimo žvakės. Bioetanolio užsidegimo laikas yra ilgesnis, todėl didesnis turi būti uždegimo kampas. Naudojama įpurškimo sistema turi automatiškai prisitaikyti prie bioetanolio koncentracijos degaluose“, – technine kalba aiškina specialistas.

 

Specialistų teigimu, mažesnis neigiamas bioetanolio poveikis varikliui bus tik įmontavus adapterį, dėl kurio padidės kuro įpurškimo kiekis.

 

Prie neigiamų bioetanolio savybių priskiriama tai, kad automobilį, naudojantį šį kurą, sunkiau užvesti esant labai žemai temperatūrai.

Nors pripažįstama, kad bioetanolis, kaip vietos medžiaga, mažina šalies energetinę priklausomybę, duoda papildomo darbo žemdirbiams, yra ekologiškai švaresnis už naftos produktus, dar niekas negali pasakyti, koks šios medžiagos poveikis aplinkai bus po ilgesnio laiko. Mat ši medžiaga labiau nei benzinas ardo ozono sluoksnį.

 

 

Prieš didelę biokuro koncentraciją degaluose nusiteikęs Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas. Pasak jo, Lietuvos įstatymų leidėjai ir Vyriausybė pajudėjo aplinkosaugos link, reikalaudami į benziną ir dyzeliną įmaišyti biodegalų, tačiau persistengė.

 

Dabar Lietuvoje į benziną jau leidžiama įmaišyti iki 15 proc. biopriedų, o 2020 m. ši dalis turėtų sudaryti net 20 proc., nors gamintojai dar tik kuria variklius, kurie galėtų naudoti degalus esant tokiai daliai priemaišų. Pagal dabartinius Europos standartus gaminami automobiliai, neteršiantys aplinkos, gali naudoti tik degalus, kurių sudėtyje yra iki 10 proc. bioetanolio arba iki 5 proc. biodyzelino“, – teigia asociacijos vadovas.

 

Tai ypač aktualu Lietuvai, kurios automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Dauguma Lietuvoje riedančių automobilių yra pagaminti prieš 15–16 metų, taigi dar prieš įvedant pirmojo europinio ekologinio standarto „Euro 1“ reikalavimus. Šių automobilių varikliuose yra aliuminio, jį biokuras degdamas ardo, trumpindamas automobilio veikimo laiką.

 

P.Ignoto nuomone, Vyriausybė, pareikalavusi, kad į benziną ir dyzeliną būtų įmaišoma kad ir nedidelė dalis biopriedų, pasielgė nesąžiningai seniai pagamintų automobilių savininkų atžvilgiu: „Automobilis turi naudoti tik tą kurą, kuris nurodytas jo eksploatavimo instrukcijoje, t.y. vairuotojui turi būti suteikta galimybė nusipirkti ir degalų, neturinčių biopriedų“.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras