Gegužės 10 d. pradėti europinės vėžės „Rail Baltica“ rangos darbai tarpstotyje Šeštokai–Mockava. Įgyvendinus projektą, Baltijos šalys su Lenkija bus sujungtos europine geležinkelio vėže ir taip taps tiesiogiai pasiekiamos traukiniais iš Vidurio ir Vakarų Europos. Be to, turėtų pagerėti krovinių pervežimas Baltijos regione. Tranzitas atkarpoje nuo Helsinkio iki Varšuvos turėtų tapti efektyvesnis. Lietuvai šis projektas kainuos apie 2mlrd. Lt be PVM.
Vėžės tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Šeštokų, Marijampolės, Kauno kainuos apie 850 mln. Lt. Pagrindiniai pirmojo etapo darbai – nutiesti europinę vėžę iki Kauno ir pastatyti viešąjį logistikos centrą. Kol kas nėra aišku, ar šiam projektui ES skirs pakankamai lėšų. Gali būti, kad projekto darbai baigsis Kaune.
Projekto iki Kauno sąmata sumažėjo, nes nepavykus išspręsti privačios žemės klausimų, nuspręsta vėžę tiesti daugiausia ant senojo pylimo, o ne ant naujos žemės. Pagrindinis šio sprendimo trūkumas – traukiniai negalės važiuoti greičiau nei 130 km/h.
Projekto reikalingumu jau pradėjo abejoti ir ES, be to, nemažai skeptikų esama ir Lietuvoje – motyvuojama tuo, kad projektas neatsipirks.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras