Prancūziškas anarchijos šou 

Nors dažniausiai sakoma, esą  sveiku protu neįmanoma suvokti to, kas dedasi Rusijoje, pastarojo meto įvykiai leidžia daryti prielaidą, kad ši šalis turi rimtą varžovę – Prancūziją. Dėl planuojamų darbo rinkos reformų, kuriomis šiek tiek gerinamos darbdavių pozicijos, įsiplieskę protestai neabejotinai visiems padarys kur kas daugiau konkrečios žalos, negu numatomi samdomų darbuotojų praradimai.

Ketvirtadienį, aštuntąją dieną tebesitęsianti, Prancūzijos degalų krizė pasiekė naujas apimtis. Paskutiniais pranešimais, šiuo metu bent 4 700 degalinių iš 12 000 esančių Prancūzijoje, nebeturi arba beveik nebeturi degalų. Todėl automobilininkai priversti ieškoti veikiančios degalinės, o suradę tokią, turi stovėti ilgose eilėse. Kai kuriose degalinėse leidžiamas įsigyti degalų kiekis ribojamas iki 20 litrų. „Thelocal.fr“ rašo, kad degalų ieškantys vairuotojai vis tikrina išmaniesiems telefonams skirtą programėlę, kuri leidžia sužinoti apie padėtį degalinėse. Šios programos žemėlapį galite pažiūrėti čia (https://penurie.mon-essence.fr/w/).

Riaušių policija kelias naftos perdirbimo gamyklas išlaisvino nuo blokadų, tačiau penkios iš aštuonių naftos perdirbimo įmonių vis dar yra izoliuotos.

Tuo pat metu prancūzams atrodo visiškai „normalu“ patiems priiminėti akivaizdžiai protekcionistinius įstatymus, komplikuojančius kitų Europos šalių transportininkų darbą. Šiuo metu didžiausias skurdžiau gyvenančių ES naujokų galvos skausmas – nuo 2016 m. liepos 1 d. Prancūzijoje įsigaliosiantys nauji reikalavimai krovininio ir keleivinio transporto kompanijoms dėl darbuotojų užmokesčio, kuomet jų darbuotojai komandiruojami į Prancūziją. Europos Komisija kol kas nepateikė savo išvadų ar analogiški reikalavimai, pernai numatyti Vokietijoje, neprieštarauja Europos Sąjungos sutarčiai, tačiau panašu, kad prancūzams į tai tiesiog nusispjauti.

Dėl šių priežasčių Rytų Europos šalių vežėjai, nepatenkinti protekcionistiniais vakarų Europos šalių įstatymais, gegužės 30-31 dienomis rengia piketus prie Europos Komisijos atstovybių ir Prancūzijos ambasadų Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas atkreipia dėmesį, kad stojant į ES buvo aptartos visos sąlygos ir sutarta ilgainiui panaikinti visus esminius transporto sektoriaus veiklos ES apribojimus. Tačiau praktiškai ne tik, kad liko tam tikrų išlygų, bet dar ir atsirado naujų. Negana to, kai kurios šalys vežėjų iš Rytų Europos veiklą bando dar labiau apriboti nacionaliniais teisės aktais.

Vakarų Europoje naujai priimami komandiruojamų darbuotojų teisiniai reglamentavimai kelia susirūpinimą Lietuvos įmonėms, teikiančioms paslaugas ES. Įgyvendinant principą „vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ pažeidžiamas laisvas paslaugų judėjimas, kuris yra vienas iš pagrindinių ES principų ir būtina sąlyga ES vidaus rinkoje. Darbo užmokesčio sulyginimas reiškia, kad bus praktiškai panaikinama kainų konkurencija paslaugų sektoriuje, o tai pašalins konkurencingumo veiksnius, kurie yra ES ekonomikos plėtros variklis.

Lietuvos vežėjai prie Europos komisijos atstovybės (Gedimino pr. 16, Vilnius) piketuos gegužės 30 d. 12:00, o prie Prancūzijos ambasados (Švarco g. 1, Vilnius) 13:00 valandą.