Klaipėdos uostas planuoja, kad vasarą dideli laivai jame galės plaukti dviem kryptimis. Tikimasi, kad įvedus dvipusį eismą, uostas taps patrauklesnis krovinių vežėjams, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Pamatyti prasilenkiančius laivus Klaipėdos uoste – didelė retenybė. Saugiai prasilenkti dabar gali tik nedideli laivai.
„Dabar, jeigu plaukia keltas, leidžiame mažesnį laivelį, bet iki 100 metrų, kad saugiai prasilenktų. Tačiau žiūrime į ateitį – laivai didėja, uostas turi dirbti efektyviau, laivai turi mažiau stovėti“, – teigė Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.
Neretai, kol iš uosto išplauks didesnis laivas, kitas laiką gaišta laukdamas atviroje jūroje. Ir atvirkščiai. Uosto akvatoriją išgilinus iki 14,5 metro, o išplatinus iki pusantro šimto metrų ir didesni laivai galės saugiai prasilenkti. Darbus rangovas, tikimasi, baigs iki kitų metų pavasario. Jau iškasta daugiau kaip 3 mln. kubinių metrų grunto. Liko dar beveik 2 milijonai.
Kaip valdyti dvipusį eismą uosto viduje prasilenkiant dviem dideliems laivams, specialiu treniruokliu locmanai treniruojasi aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Prasilenkti laivai galės ne visoje akvatorijoje, bet tam tikrose vietose. Ir tik leidus uosto kapitonui. Tikimasi, kad įvedus dvipusį eismą, uostas sulauks daugiau klientų.
„Tada kiekvienas būtų suinteresuotas per Klaipėdos uostą vežti krovinius žinodamas, kad čia nebus ilgai užgaištama“, – sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Dvipusis eismas Klaipėdos uoste numatomas tryliktų metų vasarą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras