CARGONEWS

Prekiniai traukiniai judės Vilniaus aplinkkeliu

DSC_4735

Vilniaus geležinkelio stoties rajonas taps dar patrauklesnis. Pro šią stotį nebus gabenami kroviniai, todėl sumažės geležinkelio sukeliami kamščiai, eismas taps saugesnis ir neliks taršos pavojaus dėl gabenamų pavojingų medžiagų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendino daugiau nei 50 mln. eurų vertės Kyviškių-Valčiūnų aplinkkelio projektą, leisiantį visą geležinkeliais gabenamų krovinių srautą nukreipti už miesto teritorijos.

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, svarbu ne tik tai, kad kroviniai aplenks Vilniaus gyventojus, bet ir tai, kad jų apskritai bus galima gabenti daugiau.

„Pastatytas aplinkkelis – dar vienas svarbus žingsnis modernizuojant IX-ąjį tarptautinį geležinkelio koridorių nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Investicijos į viso koridoriaus modernizavimą ateityje Lietuvai leis sustiprinti tranzito valstybės pozicijas bei įgyti konkurencinių pranašumų. Bus sudarytos sąlygos į Klaipėdos uostą gabenti daugiau krovinių, o Lietuvos biudžetas iš to gaus daugiau pajamų“, – sakė A. Butkevičius.

Šio projekto nauda neabejoja ir Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Vilniaus aplinkkelio modernizavimo projekto nauda neabejotina. Aukščiausius saugos reikalavimus atitinkantis geležinkelio antrasis kelias leis aptarnauti daugiau traukinių ir patogesniu būdu pervežti didesnius krovinių kiekius, todėl didės tranzito srautai per mūsų šalį, kurie skatins Lietuvos ekonomikos augimą. Krovininiai traukiniai visai aplenks sostinę, tad Vilniaus mieste sumažės geležinkelio sukeliamų transporto spūsčių ir nebeliks taršos pavojaus“, – teigė R. Sinkevičius.

Kyviškės-Valčiūnai aplinkkelio projekto įgyvendinimo metu buvo rekonstruotas po II-ojo pasaulinio karo ypatingam krovinių pervežimui pastatytas 24,5 km ilgio geležinkelio kelias, aplenkiantis Vilniaus miestą. Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, ilgą laiką aplinkkelis buvo vienintelis tokios didelės vertės bendrovės įgyvendinamas projektas, tačiau jo vertė nė iš tolo neatspindi tikrojo sudėtingumo ir kompleksiškumo.

„Ankstesnis aplinkkelis buvo tik vieno kelio. Šalia įrengėme antrąjį, kad ruožo pralaidumas būtų didesnis ir juo galėtų vykti daugiau traukinių. Taip pat buvo išplėstos stotys, rekonstruoti keliai ir iešmynai, eismo valdymo ir elektros tiekimo sistemos, telekomunikacijos. Be to, rekonstravome net 24 tiltus ir pralaidas bei 10 pervažų“, – atliktus darbus apibendrino S. Dailydka.

Generalinio direktoriaus teigimu, įgyvendinant šį milžinišką projektą buvo įdiegtos šiuo metu pasaulyje naudojamos naujausios geležinkelių technologijos, užtikrinančios ilgaamžę, patikimą, patvarią bei atitinkančią aplinkosauginius reikalavimus infrastruktūrą.

Darbus vykdė akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ vadovaujamas įmonių konsorciumas, kurį sudarė keturi partneriai: „Panevėžio keliai“, Lenkijos geležinkelių statybos bendrovė „Trakcja PRKiI S.A.“, Latvijos „Belam-Riga“ ir Kauno statybos įmonė „Mitnija“.

Be visų išvardintų darbų gyventojų patogumui dar buvo pastatytos dvi požeminės pėsčiųjų perėjos ir vienas viadukas, tarptautinius saugumo standartus atitinkanti vieno lygio pėsčiųjų perėja, nutiesta daugiau nei 5 kilometrai garsą slopinančių sienučių, jų būstuose pakeista per 200 langų.

Kyviškės-Valčiūnai aplinkkelio įrengimas yra viena iš IX tarptautinio geležinkelio koridoriaus bei Vilniaus geležinkelio mazgo plėtros dalių. Šios plėtros tikslas – modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą ir sudaryti galimybes Baltarusijos kryptimi elektriniais traukiniais vežti keleivius, o iki Vaidotų skirstymo stoties gabenti krovinių sąstatus, kurių bendras svoris siekia 6 tūkst. tonų.

Projektas „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos (85 proc.) ir AB Lietuvos geležinkeliai lėšomis (15 proc.).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0