CARGONEWS

Pristatyti „Via Baltica“ modernizavimo eskizai

via baltia avarija

Vienoje pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, magistralėje „Via Baltica“, numatyta darbai, leisiantys pagerinti eismo sąlygas ir gerokai sumažinti skaudžių nelaimių tikimybę.

„Via Baltica“ Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių. Joje sukoncentruota didžiausia krovininio transporto priemonių dalis. Pernai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas kelyje sudarė apie 14 tūkst. automobilių. Šie srautai nuolat auga, todėl numatyti rekonstravimo darbai yra ypač svarbūs, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Pokyčių šioje magistralėje laukia ir vairuotojai, ir tranzitu per mūsų šalį vykstantys vežėjai.“

Pasak ministro, kelyje „Via Baltica“ Lietuva yra įsipareigojusi atlikti daug tarptautiniu mastu svarbių rekonstravimo darbų.

Naujuoju ES finansiniu periodu, iki 2020 m., numatyta rekonstruoti visus kelio ruožus, kuriuose eismas intensyviausias. Darbai jau suplanuoti kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože (nuo 9 iki 66,1 km), kelio A17 (Panevėžio aplinkkelis) atkarpoje iki 22,06 km, kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 8,32–87,86 km ruože, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 17,34–56,83 km ir 56,83–97,06 km atkarpose.

Ruože nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio numatoma praplatinti kelio dangą ir įrengti 3 (2+1) eismo juostas, atitvarais atskirti priešingus transporto srautus, sankryžas rekonstruoti į skirtingų lygių ir žiedines, įrengti jungiamuosius kelius ir apšvietimą. Šiuo metu rengiamas šių darbų techninis projektas.

Kelyje A8 nuo Panevėžio iki Kauno bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruotos sankryžos, įrengtos autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas ir jungiamieji keliai, rekonstruotas tunelinis viadukas ir įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Darbus planuojama atlikti iki 2015 m. pabaigos.

Rekonstruojant kelio A5 atkarpą nuo Kauno iki Lietuvos–Lenkijos sienos, bus atnaujintos dvi esamos eismo juostos ir nutiestos dvi naujos (2+2), taip pat modernizuotos skirtingų lygių sankryžos ir įrengtos naujos, pertvarkyti tiltai ir viadukai – įrengti tuneliniai pravažiavimai ir jungiamieji keliai, įdiegtos aplinkosaugos ir kitos saugaus eismo priemones.

Š. m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Kauno tiltai“ pasirašė rangos sutartį. Joje numatyta, kad rekonstravus Kauno rajone esančius „Via Baltica“ ruožus (17,34–23,40 km (dešinėje pusėje) ir 21,84–23,40 km (kairėje pusėje)), minėtas kelias atitiks automagistralės reikalavimus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0