Prokurorės dėmesys – sunkvežimius vairuojančių migrantų bėdoms: yra išnaudojimo požymių
2025-01-23
LRT
Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė dažniausiai tiria su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu priverstiniam darbui susijusius nusikaltimus. Ji sako, kad pastaruoju metu vis daugiau jos dėmesio sulaukia į Lietuvą atvykusių ir čia sunkvežimių vairuotojais įsidarbinusių migrantų problemos.
„Ši sritis yra aktyviai analizuojama“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.
E. Ignatavičiūtė pažymėjo, kad tokie į Lietuvą atvykstantys asmenys yra pažeidžiami, patiria daug streso. Pavyzdžiui, jei negauna planuotų pajamų, turi aiškintis savo gimtojoje šalyje likusioms ir nuo jų priklausomoms šeimoms.
Prokurorė teigė pastebinti galimų Darbo kodekso ir kitų įstatymų pažeidimų. Negana to, kai darbuotojai negauna viso jiems priklausančio darbo užmokesčio, pajamų dėl nesumokėtų mokesčių netenka ir valstybės biudžetas.
E. Ignatavičiūtė pabrėžė, kad vairuotojų skundus nagrinėjančios Darbo ginčų komisijos (DGK) turėtų prisiminti, jog tarnauja žmonėms.
„Tarkim, žmogus dirbo 7 mėn., o uždirbo 700 eurų, tai yra ne kas kita, kaip labai didelis indikatorius, kad jis galimai buvo išnaudotas“, – sakė ji.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, 2024 m. lapkritį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojai buvo populiariausia profesija Lietuvoje, jais dirbo 87,5 tūkst. asmenų. Užimtumo tarnybos duomenimis, užsieniečiai sudaro maždaug 80 proc. transporto ir saugojimo sektoriaus darbuotojų.
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras