“Rail Baltica” koordinatorius: projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos
Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička sako, kad projekto įgyvendinimo sparta gali turėti įtakos deryboms dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2014-2020 metais. Kartu jis pažymi, kad šalies savivaldybės turi suprasti, jog projektas yra ne tik Lietuvos, bet Europos.
“Tikiuosi, kad savivaldybės supranta, kad tai yra europinis projektas, tai ne Lietuvos problema, ir ji nėra finansuojama vien tik iš Lietuvos finansų. Manau, kad turi būti supratimas, kad šis projektas turi vykti laiku ir nėra sulėtėjimo regionuose, nes projektas turi, kaip aš sakau Europos svarbą. Be to, artėja derybos dėl naujos finansinės perspektyvos”, – ketvirtadienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu BNS sakė P.Telička.
Jis teigė manantis, kad Lietuvai nebūtų naudinga, jei darbų vėlavimas būti naudojamas derybose prieš ją dėl lėšų paskirstymo: ” 6-7 mėnesių vėlavimas – tai ne nelaimė, galima būtų darbus pagreitinti”.
Pasak E.Masiulio, P.Telička susitikime pareiškė, kad “Rail Baltica” yra prioritetinių projektų sąraše. Anot jo, Europos Komisija skirs didelį dėmesį šiam projektui įgyvendinti.
“Aptarėme tiek Lietuvos pažangą įgyvendinant “Rail Baltica” projektą, tiek, sakykime, Briuselio nuotaikas, ypač tai svarbu artėjant naujai Europos finansinei perspektyvai. (…) Aišku, labai svarbu, kad šis projektas būtų vystomas pakankamai tolygiai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje”, – BNS sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministras sakė, kad šiuo metu Lietuvoje nutiesta apie 7 kilometrų ilgio siauros vėžės tarp Šeštokų ir Mockavos, o artimiausiu metu bus pradėti darbai nuo Mockavos iki Lenkijos sienos – šioje atkarpoje numatoma nutiesti apie 10 kilometrų ilgio vėžę.
“Kituose etapuose – nuo Šeštokų iki Marijampolės, nuo Marijampolės iki Kazlų Rūdos ir nuo Kazlų Rūdos iki Kauno – šiuo metu yra vykdomi projektavimo darbai, techniniai projektai parengti. Aišku, užtruko tam tikras derinimas su atskiromis savivaldybėmis, tačiau artėjame prie projektavimo darbų pabaigos. Pabaigę šiuos darbus, skelbsime konkursus dar šioje finansinėje perspektyvoje statybos darbams, kad ši vėžė būtų atvesta iki Kauno. Kartu jau planuojame dėl viešojo logistikos centro ir geležinkelio terminalo statybos Palemone”, – teigė E.Masiulis
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. ES transporto komisaras Siimas Kallas sausį teigė, jog 85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
Lietuvoje geležinkelis yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras