CARGONEWS

Romas Austinskas. Lietuvos eurokomisaras – transporto klausimams spręsti? (papildyta Vyriausybės komentaru)

Vis netylant svarstymams dėl eurokomisaro kandidatūros ir portfelių, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad diskutuojant dėl galimybių kuo geriau atstovauti Lietuvos verslą visoje Europoje, reikėtų prisiminti visai Europai svarbų transporto sektorių.

Ne kartą esame kalbėję, kiek vertės sukuria transporto sektorius, tačiau iki šiol transporto rinka tikrai pasigenda reikiamo dėmesio. Todėl, svarstant Lietuvos atstovų Europos Komisijoje klausimą, būtų tikslinga apsvarstyti galimybę pretenduoti į transporto eurokomisaro poziciją. Apie konkrečias pavardes tikrai neketinu diskutuoti, esu tikras, kad mes tikrai turime išmanančių ir stiprių žmonių, kurie galėtų užimti šį postą.

Lietuva yra šalis kryžkelėje, kuri turi pakankamai gerai išvystytą įvairių rūšių transportą – tiek kelių, tiek oro, tiek geležinkelių ar jūros. Todėl Lietuvos politikams ne svetima nei viena sritis, ir jie tikrai yra sukaupę patirties, sprendžiant vienokius ar kitokius transporto sektoriaus klausimus. Šis sektorius artimiausiu metu sulauks nemažai iššūkių, kuriuos teks spręsti visai Europai drauge, surėmus pečius.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu nemažai klausimų kils dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo. Čia įvairių sričių vežėjams kyla nemažai klausimų, dėl kurių teks priimti ryžtingus sprendimus, siekiant nubrėžti kursą, kuriuo toliau judės Europa. Kuria linkme judėsime į švaresnę aplinką ir tvaresnį gamtos išteklių naudojimą, kam didžiulis transporto sektorius turi pasiruošti artimiausiu metu – į šiuos klausimus nekantraudami laukiame atsakymo tiek mes, vežėjai keliais, tiek kitos transporto sritys.

Dar viena aktuali problema, su kuria susiduria visa Europa – milžiniškas vairuotojų trūkumas. Visoje Europoje pastaruoju metu fiksuojamas apie 0,5 mln. vairuotojų trūkumas. Koks sprendimas bus pasiūlytas vežėjams, nuo to labai priklausys ne tik transporto sektoriaus pasiekiami rezultatai, bet ir bendra situacija Europos darbo rinkoje.

Vežėjų taip pat laukia didžiulis iššūkis – skaitmeninių technologijų plėtra. Brangstant darbo jėgai ir ieškant efektyvesnių, tvaresnių sprendimų, verslui teks nemažai investuoti, todėl sprendimus būtina priimti iš anksto, kad verslas turėtų laiko pasirengti įgyvendinimui. Taip pat labai svarbūs klausimai yra infrastruktūros kūrimas – vairuotojai visoje Europoje šiandien susiduria su stovėjimo aikštelių trūkumu, dėl infrastruktūros neišvystymo neretai susiduriame su teisės aktuose numatytų poilsio sąlygų neįgyvendinimu.

Visus šiuos klausimus Europa privalės spręsti artimiausiu metu, ypatingai didelį dėmesį skirdama transporto sektoriaus konkurencingumo išsaugojimui. Lietuva yra viena stipriausių transporto ir logistikos šalių Europoje. Mūsų laukia aštri konkurencija su Rytų šalių verslu.

Todėl transporto eurokomisaras iš Lietuvos būtų tinkamas sprendimas, ieškant atsakymų į daugybę pastaruoju metu kylančių klausimų Europos transporto sektoriui. Dabar puiki proga turėti atitinkamą vietą prie stalo, kur bus priimami sprendimai iš tiesų lemiantys Lietuvos ir visos ES tolesnę ekonominę ir saugumo kryptį.

***

Lietuvos politikams vis dar nesusitarus dėl eurokomisaro posto, į Lietuvą neseniai kreipėsi Europos Komisija ir pasiūlė apsvarstyti transporto eurokomisaro portfelį. Tačiau Vyriausybė, teigiama, šio portfelio atsisakė.

Opozicija aiškina, kad taip Vyriausybė pasielgė, nes šis komisaro postas nėra tinkamas vieninteliam, bet kol kas neoficialiam, konservatorių kandidatui užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.

Jeigu tai tiesa, tai būtų didžiulis smūgis Lietuvos transporto sektoriaus interesams Europoje. Todėl nusprendėme kreiptis į aukščiausias valdžios institucijas su prašymu pakomentuoti situaciją.

Lietuvos Vyriausybės atsakymas buvo toks: „Su transporto eurokomisaro portfeliu susijusių užklausų nesame gavę“. Tokiu būdu, jeigu kažkoks Europos Komisijos kreipimasis ir buvo, jis galėjo būti tik preliminariai neoficialus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0