Rusija į pavojų gali statyti 100 tūkst. Lietuvos transporto darbuotojų

Lietuvos eksporto augimas į Rusiją turėtų lėtėti, prognozuoja „Swedbank“ banko ekonomistai. Tačiau tai labiausiai lems ne Rusijos ekonomikos problemos ir nuvertėjantis rublis, bet nuolatiniai tiesioginiai ir netiesioginiai prekybos barjerai. „Swedbank“ banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad didžiausią riziką patiria ne mūsų šalies gamintojai, o logistikos sektorius.

„Pramonės sektorius, išskyrus kai kuriuos maisto prekių gamintojus, naujų iššūkių beveik nepajus nes tik mažiau nei 5 proc. visų lietuviškų prekių tenka NVS šalims. Tačiau nereikia nuvertinti reeksporto, kuris sudaro 85 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją. Bent dalies jo praradimas būtų skaudingas transporto ir sandėliavimo sektoriui – vežėjams, uosto krovos ir sandėliavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms“, – tvirtino jis.

N. Mačiulio nuomone, labiausiai pažeidžiamas yra Lietuvos transporto ir sandėliavimo sektorius, kuriame dirba apie 100 tūkst. darbuotojų.

Be to, šis sektorius negali diversifikuoti rinkų kaip gamintojai. „Kyla klausimas, kokią alternatyvą turi Klaipėdos uostas ir geležinkelis, jungiantis jį su Rytų rinkomis? Beveik jokios, nes jis negali tapti koridoriumi tarp Pietų Amerikos ir Kinijos“, – tvirtino N. Mačiulis.

Ekonomistas prognozuoja, kad šiais ir kitais metais Rusija gali taikyti prekybos barjerus.

DELFI primena, kad prieš porą savaičių Rusija uždraudė šaldytų produktų reeksportą per tris Lietuvos šaldytų produktų terminalus. Taip pat dabar Rusija neįsileidžia šviežios kiaulienos iš visos ES, o iš Lenkijos ir Lietuvos – ir visų mėsos gaminių su kiauliena.

Taip pat maždaug pusė visų Lietuvos vilkikų keliauja į Rusijos rinką ir Baltarusiją.

„Jeigu jie nebegalėtų važiuoti į Rusiją ir Baltarusiją, dalis į Vakarų Europą važiuojančių įmonių būtų nebekonkurencingos, nes dabar jos gali pasiūlyti konkurencingą kainą, nes su pilnu baku pigesnio rusiško kuro gali važiuoti iki Belgijos ir atgal“, – teigė ekonomistas.

Prognozuojama, kad ir kitais metais bus jaučiama neigiama Rusijos ekonomikos įtaka, tačiau daugumos sektorių augimas tęsis. Mažėjantį eksportą į Rusiją kompensuos didesni eksporto srautai į atsigaunančią ES. Tačiau dėl prastesnių lūkesčių tikėtina ir neigiama įtaka investicijų augimui.

„Swedbank“ šiek tiek sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę šiems ir kitiems metams atitinkamai 0,4 proc. ir 0,2 proc. iki 3,3 proc. ir 4 proc.

Lietuva labiausiai iš visų Baltijos valstybių yra priklausoma nuo importo iš Rusijos. Didžiausią dalį jų sudaro energetiniai ištekliai – visos suvartojamos dujos, elektrą, naftą.

„Jeigu Rusija pradėtų taikyti energetinių išteklių eksporto į ES ribojimus, tai Lietuva nėra labai geroje padėtyje. Gerai yra tai, kad šis scenarijus yra mažai tikėtinas, nes, pavyzdžiui, dujos per Lietuvą keliauja į Kaliningrado sritį“, – sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos laukia stagnacija – šiais ir kitais metais ji gali augti po 0,8 proc.

Ekonomisto teigimu, 65 proc. tikimybė, kad Rusijos-Ukrainos konfliktas nebus daugiau eskaluojamas.

„Nors Rusija ir demonstruoja, kad silpnas rublis jai kelia nerimą, bet paslapčia Rusijos valdžia supranta, kad valdžiai, o ne piliečiams tai yra naudinga. Nes didžiąją dalį pajamų ji gauna užsienio valiuta, o išlaidžia rubliais. Taigi tai leidžia turėti gerą balansą ir suteikia iliuzinį svertą didinti išlaidas“, – teigė N. Mačiulis.