Rusijos Centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 17 proc.

Antradienio naktį Rusijos Centrinis bankas (CB) priėmė istorinį sprendimą: jo direktorių taryba neeiliniame posėdyje nusprendė padidinti bazinę palūkanų norma net 6,5 procentiniu punktu – iki 17 proc. Šį kartą CB nekalbėjo apie infliacijos kontrolę ar BVP augimo išlaikymą – labiausiai pavojingi tapo devalvacijos lūkesčiai, kurie nuo metu pradžios atvedė prie rublio nuvertėjimo  JAV dolerio atžvilgiu beveik dvigubai.

Nuo šios dienos bazines palūkanų normos, kuriomis suteikiamos pačios reikalingiausios bankams paskolos – repo operacijos – padidintos iki 17 proc. Norma buvo padidinta iškart 6,5 procentiniu punktu. To nebuvo nuo 1990-ųjų pabaigos. Tuo pat metu norma buvo padidinta ir kitokioms operacijoms suteikiančioms likvidumo (iki 18 proc. metinių repo operacijoms, vienos nakties paskoloms (overnight), lombardinėms paskoloms, paskoloms antrinės rinkos neturinčiam turtui), taip pat ir operacijoms likvidumą surinkti (iki 16 proc. vienos dienos depozitams). Refinansavimo normos liko tokiame pačiame lygyje – 8,25 proc. metiniu. Dėl šių priežasčių pritraukti rublį prie spekuliacijos valiutų rinkoje tapo labai brangu.

Kartu su kredito politikos griežtinimu Centrinis bankas paskelbė užsienio valiutos atsargų didinimą (iki 5 milijardų dolerių per mėnesį repo aukcionuose). Be to, išplėstos galimybės Rusijos bankams teikti ilgalaikes paskolas investiciniams projektams. Jie bus išduodami iki trejų metų, esant 6,5 proc. palūkanų normai per metus.

Pasak rinkos dalyvių, CB labai ilgą laiką nepublikavo jokios informacijos naktį. Akivaizdu, kad sprendimas nebuvo lengvas.

Kaip paaiškinta Centrinio banko oficialioje ataskaitoje, sprendimas buvo priimtas „dėl būtinybės apriboti žymiai išaugusios pastaraisiais devalvacijos ir infliacijos riziką“. Praėjusią savaitę, gruodžio 11 d., Rusijos bankas priėmė gana „minkštą“ sprendimą didėjančio užsienio valiutų keitimo kurso atžvilgiui. Bazinė palūkanų norma buvo padidinta tik 1 procentiniu punktu iki 10,5 proc. Paaiškinime CB tik užsimena apie devalvacijos lūkesčius, tačiau pagrindinį dėmesį skiria siekiams sumažinti infliacijos riziką ir išlaikyti BVP augimą. Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina jau tada pripažino, kad esamas infliacijos (9,4 proc.) lygis buvo išaugęs dėl užsienio valiutų kursų padidėjimo.

Tuo metu rinkos dalyviai palaikė tokius centrinio banko veiksmus pernelyg švelniais: uždirbti iš kasdienių dolerio ir euro kurso pokyčių tokiomis žemomis normomis buvo labai patogu. Be to, pirmadienį devalvacija paspartėjo – doleris pakilo10,8 proc. iki 64.45 rublių /$, euras 9,1 proc. iki 78.87 rublių / €. Nuo rugpjūčio pradžios, tai yra, nuo ekonominių sankcijų įvedimo pradžios užsienio valiutos kaina Rusijos rinkoje padidėjo 65-80 proc.

Kiek tai paspartins infliaciją yra klausimas. Bet atrodo, kad centriniam bankui dabar tai nėra svarbu. Tačiau dabartinis sprendimas gali ne tik sustabdyti užsienio valiutų kursų augimą, bet ir smarkiai jį sumažinti. Įskaitant anksčiau sukauptų užsienio valiutos lėšų pardavimo dėka.