Rusijos ekonominė krizė: Pingantys degalai gali tapti bloga žinia Lietuvai

Lietuvos vežėjai ir ekonomistai su nerimu stebi Rusijos ekonomikos lėtėjimą. Niekam nekyla abejonių, jog prasidėjusi recesija palies ir Lietuvą, kurios 20 proc. eksporto rinkos užima Rusija. Vežėjai tikina, jog didžiosios kaimynės gerovė priklauso nuo pasaulinių naftos kainų. Jų nuomone, geriau sumokėti brangiau už degalus, tačiau turėti darbo. Ekonomistai pritaria – degalų pigimas Lietuvai gali būti bloga žinia.

Rusijos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė vos 1,2 procento. Rusijos Ūkio ministerija pripažįsta, kad tai gerokai mažiau, nei prognozuota. Ekspertai neatmeta galimybės, kad kitų metų pradžioje šalis kris į bedugnę. Didžiosios kaimynės problemos gali skaudžiai paliesti ir Lietuvą.

Saugos savo rinkas

Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius 15min.lt teigė, jog kol kas apie krizę kalbėti anksti: „Kol kas nedrįsčiau pasakyti, kad Rusijoje prasideda krizė. Yra ekonomikos ir vidaus vartojimo lėtėjimas. Jį mes jaučiame jau pusę metų. Mums tai kelia labai didelį nerimą, nes Rusija sudaro didelę mūsų paslaugų rinkos dalį“.

Asociacijos vadovas prognozavo, jog sunkumų prislėgta Rusija gali imtis Lietuvai nepalankios ekonominės politikos. „Visiškai nenustebčiau, jeigu Rusijos valdžia pradėtų labiau ginti savo gamintojus. Rusija gali proteguoti vietinius gamintojus, įvesti apribojimus kitų šalių eksportuotojams ir tai mus neramina. Kita vertus, Rusija yra valstybė, kuri kol kas dar negali pasigaminti visko, ko jai reikia. Visų pirma maisto. Ir mums tai parodė 2008 – 2009 m. krizė. Vežėjams, kurie gabeno maisto produktus į Rusiją, krizės metu darbo nesumažėjo“, – sakė A.Kondrusevičius.

Pasak jo, Rusija yra didelė rinka, todėl surasti jai alternatyvų būtų labai sunku. Jų ieškoma visą laiką. Pastaruoju metu atsirado Vidurinės Azijos rinka – Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Afganistanas. Tačiau palyginus su Rusija pervežimų srautai į šias šalis yra maži.

„Daugelis vežėjų yra diversifikavę savo rizikas. Didelės įmonės dirba ir su Rusija, ir su Europos Sąjungos valstybėmis, ir su trečiosiomis šalimis. Tačiau ekonomikos procesai yra globalūs. Rusija neveikia izoliuotai. Stojant Rusijai, stoja ir eksportas iš Europos valstybių. Europos Sąjunga yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė“, – nurodė vežėjų atstovas.

Naftos adata

A.Kondrusevičius pabrėžė, jog Rusijos gerbūvį lemia energetinių resursų kaina pasaulinėse rinkose. „Naftos ir dujų kainos stabilizavosi.Jau nebėra tokio kritimo, kaip metų pradžioje. Vis tik situacija Rusijoje negerėja. Ir tai kelia didžiulį nerimą. Valstybiniai užsakymai, viešieji pirkimai finansuojami iš pinigų, gautų pardavus energetinius resursus. Kartais mes džiaugiamės pigiu dyzeliniu kuru ir benzinu, tačiau kai nėra kur jo naudoti, gal geriau šiek tiek brangesnis kuras, bet išsaugotos darbo vietos“, – sakė pašnekovas.

Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, jog Rusija dažnai imasi didelių, tačiau ekonomiškai nepamatuotų projektų: „Rusija paskutiniu metu turėjo labai daug infrastruktūrinių projektų. Galbūt kartais ir neracionalių – kalbu apie Rusijos geležinkelio modernizavimą, Sočio olimpines žaidynes, pasiruošimą pasaulio futbolo čempionatui. Tai leidžia valstybei pritraukti daug lėšų ir iš pirmo žvilgsnio sukurti daug darbo vietų, tačiau taip nusiurbiami pinigai iš kitų ekonomikos sektorių. Kaip tai atsilieps vidaus rinkai, kol kas neaišku. Reikia atsakyti į klausimą, kas geriau – ar tolygus valstybių vystimasis, ar tokie megaprojektai, kaip žiemos olimpinės žaidynės“.

Per Lietuvą į Rusiją keliauja maisto produktai, buitinė technika, avalynė, rūbai. „Vežama viskas, ko Rusija negali pasidaryti pati arba gali, bet ne tokios kokybės kaip Vakaruose“, – paaiškino A.Kondrusevičius.

Pienininkai ramūs

UAB „Rokiškio pienas“ vadovas Dalius Trumpa patikino, kad kol kas Rusijos krizės požymių nejaučia: „Iki šiol mes paklausos mažėjimo nejautėme. Situaciją galime palyginti su 2008 m. pasauline ekonomikos krize, kuri lygiai taip pat palietė ir Rusiją. Tuo metu pieno produktų pardavimas į Rusiją praktiškai nepasikeitė. Jei šiuo metu būtų Rusijos ekonomikos recesija, o ne didesnė krizė, nemanau, kad tai kaip nors žymiai paveiktų pardavimus“.

Ne taip optimistiškai į situaciją žvelgia ekonomistai. „Stebėdami bendruosius skaičius mes turime nemažai nerimo. Rusijos ekonomikos tempo praradimas prasidėjo toli gražu ne šiandien. Tai pastebėjome praėjusių metų pabaigoje. Pastaruoju metu Rusijos ekonomika stoja greičiau, nei buvo pranašauta. Bemaž 20 proc. Lietuvos eksporto iškeliauja konkrečiai į Rusiją. Be jokios abejonės, ekonomikos nuosmukis turės neigiamos įtakos mūsų verslininkų pardavimų apimtims. Ypač tų, kurie prekiauja Rusijos mažmeninėje rinkoje – maisto produktų, baldų, tekstilės gamintojams. Manau, kad jie jau pradeda jausti pirmuosius požymius“ – 15min.lt sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis taip pat siūlė atskirti ekonomikos lėtėjimą nuo tikrosios krizės: „Man tenka prisiminti 1998 m. Rusijos krizę, kai problemos užgulė finansinį sektorių, įvyko rublio devalvacija, sutriko atsiskaitymai. Dabar mes kalbame apie konjunktūrinį susvyravimą, kuris gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Pati Rusijos valdžia nori įtikinti rinkas, kad tai bus trumpas techninis veiksmas ir, kad jau trečią ketvirtį Rusijos ekonomika pradės kilti“.

Ant bedugnės krašto

G.Nausėdos teigimu, Rusijos ekonomika susiduria su problemomis, kurios nėra laikinos. „Bijau, kad problemos, kurios kamuoja Rusijos ekonomiką, labai menkai sprendžiasi. Tai ir nekonkurencingas verslas, ir institucinis silpnumas, ir per didelis verslo reguliavimas. Daug prikurta deklaracijų, bet niekas į priekį nejuda. Kol kas Rusiją gelbėja tik pakankamai aukštas pasaulinių naftos kainų lygis. Susvyravus naftos kainoms Rusijos ekonomika gali atsidurti labai gilioje duobėje“.

Jau seniai skaičiuojama, kas Lietuvai yra geriau – ar aukštos, ar žemos pasaulinės naftos kainos. Kol Rusijos lyginamasis svoris mūsų prekyboje buvo 9 – 10 proc., buvo akivaizdu, jog mums naudingos žemos naftos kainos. Dabar, kai Rusija sudaro 20 proc. mūsų eksporto į šį klausimą būtų ne taip paprasta atsakyti.

„Galbūt būtų geriau, jei naftos kainos šiek tiek kristų ir atsirastų poreikis keisti Rusijos ekonomiką. Jeigu jos laikysis aukštos, tai aš nei kiek neabejoju, jog Rusijos valdžia įmes dar vieną kitą trilijoną rublių į apyvartą, paskatins infrastruktūros programas, kuriam laikui viskas atsigaus ir reformų noras liks artimas nuliui“, – teigė ekonomistas.

G.Nausėdos nuomone, praradus Rusijos rinką Lietuvos gamintojams į Vakarus prasimušti būtų itin sunku: „Kai mes pasižiūrėjome, ką daugiausiai vežame į Vakarų Europą, tai pamatėme, kad produkcija labai sutampa su ta, kuri vežama į Rusiją. Maisto produktus perorientuoti iš Rytų į Vakarų rinkas yra tikrai nelengva. Jau nekalbu apie naudotus automobilius ar panašius dalykus. Tokios prekės ir keliauja į Rusiją, nes tai rinka, taikanti ne tokius aukštus kokybės kriterijus ir galinti pasiūlyti geriausią kainą“.