Rusijos kelių būklė yra viena iš didesnių problemų šioje šalyje. Prasta infrastruktūra stabdo ekonomikos augimą, mažina šalies verslo mobilumą jau nekalbant apie bereikalingas verslo išlaidas tvarkant savo autoparką. Didžioji kaimynė ir toliau ieško būdų kaip būtų galima pagerinti susidariusią situaciją.
Esminė priežastis, kodėl Rusijoje kartais tenka važiuoti paviršiais, kurių net negalima būtų vadinti keliais, yra finansavimo trūkumas. Jau dabar planuojama apmokestinti kelius ir surinktas lėšas naudoti esamų kelių priežiūrai ir naujų tiesimui. Tam 2011 m. buvo sukurtas kelių fondas. Kasmet jį papildyti turėtų iš mokamų kelių surinktos lėšos. Kol kas tokių kelių ir atkarpų Rusijoje beveik nėra. Patys rusų valdžios atstovai pripažįsta, kad be papildomų pajamų šaltinių, surinkti reikiamų lėšų iš biudžeto kelių tvarkymui tikrai nepavyks.
Iki 2019 metų Rusijoje planuojama nutiesti 3 922 km. naujų mokamų kelių. Jiems tikimasi išleisti 20 proc. kelių fondo lėšų, likusius pinigus skiriant jau esamų kelių priežiūrai.
Taigi, potencialo surinkti pakankamai lėšų kelių priežiūrai tikrai yra. Svarstoma, kad galbūt ateityje kelių mokestį reiktų rinkti už nuvažiuotą atstumą, tai reiškia, kad kiekvieną nuvažiuotą kilometrą apmokestinti konkrečia pinigų suma. Tokiu atveju toks mokestis būtų vienintelis ir pakeistų visus iki šiol esamus transporto mokesčius.
Manoma, kad dešimtmečio tokiai mokesčio sistemos įvedimui turėtų užtekti. Tam turėtų pasitarnauti ir plėtojama „GLONASS“ sistema. Tuomet būtų galima rinkti mokestį vieną kartą per mėnesį atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, kelio specifiką ir automobilio charakteristikas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras