CARGONEWS

Rusijos pasienyje mašinoms nejudant terminalai gyvena laukimu

terminal222

Lietuvos vežėjų situacija Latvijos-Rusijos pasienyje negerėjo ir antradienį. Aiškėja, kad pasienyje užstrigusioms mašinoms gali tekti laukti netgi savaitėmis, dalis nepasiekę sienos grįžo atgal, o Lietuvos esantys terminalai teigia laukiantys oficialios informacijos.

Gali užstrigti ir dviem savaitėms

Kaip cargonews.lt teigė „Linavos“ Krovininio transporto tarybos pirmininkas Julius Misiūnas, antradienį ryte Terechovo-Burački (vadinamajame Sebežo) pasienio kontrolės punkte detalaus patikrinimo laukė 97 mašinos su lietuviškais registracijos numeriais. Dar 20 sunkiasvorių transporto priemonių su kitų šalių registracijos numeriais detaliam patikrinimui buvo nukreiptos dėl to, kad krovinio dokumentuose kur nors buvo įrašyta „Lietuva“. „Patikrinimui nukreipiamos absoliučiai visos mašinos su lietuviškais numeriais, mašinos, kurių krovinio dokumentuose kilmės šalimi įvardijama Lietuva arba Lietuva nurodoma kaip pakrovimo šalis“, – teigė J. Misiūnas. Pašnekovas pridūrė jau gavęs žinių, kad sulaikomos ir tos mašinos, kurių vairuotojai yra lietuviai.

„Linavos“ krovininio transporto tarybos pirmininkas tikina, kad detalūs patikrinimai vyksta labai vangiai: vienos mašinos patikra užima apie 6-8 val., kai tuo tarpu viename pasienio kontrolės punkte yra vos 4-5 patikrinimo vietos. J. Misiūnas spėja, kad daliai užstrigusių mašinų, situacijai nesikeičiant, gali tekti stovėti dvi savaites. Situaciją sunkina tai, kad iš Rusijos pusės iki šiol nėra jokios oficialios informacijos.

Asociacija „Linava“ teigia, kad Rusijos Federacijos muitinė pirmadienio vakarą išplatino vidinį dokumentą, kuriuo nurodoma transporto priemonėms bei kroviniams iš Lietuvos Respublikos taikyti sugriežtintą, pilną patikrą. „Linavos“ duomenimis, sugriežtinta patikra bus taikoma laikinai, tačiau konkretūs terminai nėra nurodomi.

Terminalai stebi situaciją

Tuo metu Lietuvos esantys krovinių skirstymo ir saugojimo terminalai kol panikuoti nelinkę, tačiau teigia, kad situacija pamažu pradeda veikti ir jų darbą. „Kol pateikiama informacija labai dviprasmiška, dėl to dalis nevažiuoja, dalis žiūri,  kas vyksta. Kita vertus yra nemažai išvažiavusių į Rusiją ir jau išsikrovusių“, – dabartinę situaciją „Vilniaus tranzito“ terminale komentavo jo vadovas Antanas Šimelis. Jis neneigė, kad iš dalies klientų jau gavęs pageidavimų prilaikyti krovinius ir juos sandėliuoti, kol nebus aiški situacija.

Vievyje įsikūrusio „DLG“ logistikos terminalo direktorius Aleksandras Malenkovič teigia, kad kol kas terminalas dirba įprastiniu ritmu. Klientų, specialiai užlaikančių krovinius, kol kas nėra, tačiau įmonė taip pat stebi, kaip situacija vystysis toliau.

„Taip pat sėdime, stebime, laukiame konkrečios informacijos“, – cargonews.lt teigė A. Malenkovič.

Formalus paaiškinimas

Antradienį po pietų Rusijos pasieniečiai Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pateikė oficialų atsakymą dėl sulaikomų lietuviškų mašinų. Jame pakartotinai tikinama, kad nesklandumų priežastis esą yra muitinės procedūros.

Sienos su Lietuva įgaliotinio pavaduotojo Sergejaus Pyršovo pasirašytame rašte nurodoma, kad ilgesnis automobilių, vykstančių iš Lietuvos į Rusiją, patikros laikas yra susijęs su muitinės procedūromis. Kokios tai yra procedūros, atsakyme neminima.

Pasak Rusijos pasieniečių, asmenų ir automobilių pasienio tikrinimo tvarka nėra pasikeitusi.

Rusijos pusė, teigiama šios šalies pareigūnų rašte Lietuvos VSAT, stengiasi normalizuoti situaciją kontrolės punktuose ir sudaryti palankias sąlygas asmenims vykti per Rusijos ir Lietuvos sieną.

Rusijos ribojimai Lietuvos vežėjams taikoma nebe pirmą kartą. Panašiu metu pernai Lietuvos vežėjų automobiliai Latvijos-Rusijos ir Lietuvos ir Rusijai priklausančios Kaliningrado srities pasienyje taip pat buvo nukreipiami detaliai patikrai. Pernai sugriežtinta patikra truko maždaug keturias savaites.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0