Rusijos rublis į dugną tempia kaimyninių šalių valiutas

Nokautą patyręs Rusijos rublis sukėlė sumaištį ir Baltarusijoje bei Lenkijoje. Pastarosios valstybės investuotojams nerimaujant dėl galimo krizės Rusijoje išplitimo į kaimynines rinkas, Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu penktadienį smuko žemiausiai nuo 2013 metų rugsėjo. Baltarusijos centrinis bankas paskelbė laikiną 30 proc. mokestį visų užsienio valiutų pirkimo operacijoms, iš esmės tokiu nuošimčiu nuvertindamas savo rublį.

Bandydama užkirsti kelią valiutos keitimo punktų apgulčiai Minsko valdžia pareikalavo, kad visi eksportuotojai pusę savo pajamų, gaunamų užsienio valiuta, konvertuotų į Baltarusijos rublius. Be to, buvo padidintos palūkanų normos, skatinant baltarusius laikyti savo santaupas bankų sąskaitose

Tuo tarpu eiliniai baltarusiai, apimti panikos dėl drastiško Rusijos rublio kurso smukimo, suskubo nusipirkti užsienio valiutos, baimindamiesi, kad jų šalies valiuta bus devalvuota (Baltarusiai jau išgyveno sunkią ekonomikos krizę 2011 metais, kai šalies valiuta buvo kelis kartus nuvertinta, o infliacija smarkiai padidėjo). Visų mėginusių išvengti nuostolių penktadienio rytą pasitiko 8 proc. mažesnis negu ketvirtadienį Baltarusijos rublio rinkos kursas. Negana to, kai kurios valiutos keityklos buvo uždarytos, o žmonės laukė eilėse po keletą valandų, kad galėtų atsiimti pinigus iš bankų. Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad už „nelegalias“ valiutines operacijas kai kurie gyventojai jau atsidūrė areštinėje, nes pardavinėjo JAV dolerius po 15 000 rublių, tuo metu, kai oficialus kursas siekė 11 000 rublių/ 1 USD.

Komentuodami šiuos dalykus naujienų agentūroms ekonomistai teigė, kad viską lemia Rusijos rublio nuvertėjimas ir gandai, esą Baltarusijos rublis artimiausiu metu taip pat bus devalvuotas.

Centrinis bankas iki 50 proc. padidino palūkanas paskoloms komercinių bankų likvidumui užtikrinti. Ši priemonė turėtų paskatinti indėlių nacionaline valiuta palūkanų augimą.
Įvedamas privalomas 50 proc. eksporto pajamų užsienio valiuta pardavimas.

Komerciniams bankams rekomenduota iki vasario mėnesio pristabdyti paskolų nacionaline valiuta išdavimą bei nekeisti jau suteiktų paskolų valiutos.
Beje, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2009 metais paskolino Minskui 3,5 mlrd. dolerių, bet nuo 2011 metų nesutikdavo suteikti pagalbos šiai šaliai, nes Baltarusija atsisakė vykdyti šios institucijos reikalavimus imtis liberalias reformas ir mažinti biudžeto išlaidas.

Be to, Baltarusija sekmadienį blokavo internetines parduotuves ir naujienų svetaines, taip tikriausiai bandydama sustabdyti bankų ir parduotuvių šturmavimą žmonėms puolus gelbėti savo santaupų.

Sekmadienį paskelbtame pareiškime naujienų kompanija „BelaPAN“, kuri turi populiarias nepriklausomas naujienų svetaines Belapan.by ir Naviny.by, sakoma, kad tos svetainės šeštadienį be jokio perspėjimo buvo blokuotos.

Tarp kitų sekmadienį blokuojamų interneto svetainių yra Charter97.by, BelarusPartisan.org, Udf.by ir kitos nepriklausomų naujienų pobūdžio svetainės.

„Atrodo, kad valdžia nori lengvą paniką dėl Baltarusijos rublio kritimo paversti realia“, – rašė interneto svetainė „Belarus Partisan“, kuri šiuos blokavimus pavadino „gruodžio beprotybe“.
Interneto parduotuvės taip pat buvo masiškai blokuojamos. Šeštadienį buvo blokuota 13 tokių parduotuvių, dėl kainų pakėlimo ar jų rodymo doleriais, sakė prekybos ministro pavaduotoja Irina Narkevič, kurią citavo naujienų agentūra „Interfax“.