CARGONEWS

Ryškėja, kokios žalos mums pridarė Rusija

grafikas_fin

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos draudimo įvežti vakarietiškus žemės ūkio ir maisto produktus galima ne tik prognozuoti pasekmės, bet ir įvertinti realų poveikį.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga pripažįsta turinti informacijos apie atleidžiamus pieno sektoriaus darbuotojus, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad per šį mėnesį transporto sektorius neteko 40-50 mln. Lt pajamų.

Vėl tas pats kaip per krizę

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė tvirtino turinti informacijos, kad visose įmonėse šiek tiek mažėja darbuotojų, o labiausiai tai jaučiama bendrovės „Pieno žvaigždės“ filiale „Pasvalio sūrinė“.

„Po truputį vyksta mažėjimas, tačiau mes nesame patenkinti, nes žmonės atleidžiami šalių susitarimu išmokant kompensaciją pagal stažą ir netaikomas tas Darbo kodekso straipsnis, kuris galėtų suteikti galimybę gauti išmokas iš Globalizacijos fondo“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovės duomenimis, pirmiausiai darbo neteko terminuotas darbo sutartis turėję žmonės.

„Tai yra didelis praradimas (atleidimas iš darbo šalių susitarimu – DELFI), nes žmonės praranda įspėjimo terminą, be to negalime pretenduoti į Globalizacijos fondo išmokas, taigi bedarbiai vėl užkraunami valstybei. Ir praėjusį sykį taip buvo (per krizę – DELFI), lipame ant to paties grėblio. Žmonių baimė vėl yra didelė, nes rajonuose rasti darbą nėra lengva. Be to, jie gauna pažadą, kad jeigu situacija pagerės, bus priimti atgal“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, „Panevėžio sūrinėje“ nuo rugpjūčio 9 d. darbuotojų sumažėjo 45 – nuo 474 iki 429.

Tuo metu bendrovėje „Rokiškio sūris“ per maždaug mėnesį darbuotojų skaičius sumažėjo 31 iki 1075, „Vilkyškių pieninėje“ – 17 iki 554 darbuotojų, „Žemaitijos piene“ – apie 50 iki 1174.

Pieno perdirbėjai nekomentuoja Rusijos embargo poveikio ir to, kas lėmė mažėjusį darbuotojų skaičių.

Pasvalio darbo biržos vedėjas Marijonas Žagunis DELFI tvirtino nieko nežinantis apie atleidimus „Pasvalio sūrinėje“.

„Darbo biržoje nesiregistruoja. Vienas vaikinukas prieš porą savaičių buvo užsiregistravęs, bet jau įsidarbino, o šiaip atleidimų nėra“, – sakė jis.

Negavo 40-50 mln. Lt

„Linavos“ duomenimis, šį birželį Lietuvos vežėjai į Rusiją vyko 11,2 tūkst., liepą – 11,4 tūkst. kartų, o šį rugpjūtį – jau tik 9 tūkst.

Lyginant su praėjusių metų skaičiais, šio rugpjūčio praradimai atrodo dar didesni, nes praėjusiais metais per mėnesį į Rusiją vežėjai vykdavo 12,5-13 tūkst. kartų.

„Taigi kritimas yra gana nemažas. Žinoma, viena jo priežasčių yra bendros tendencijos, nes jau ne kartą kalbėta, kad nuo praėjusių metų vidurio Rusijos ekonomika pradėjo stagnuoti, todėl pirko mažiau prekių Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje“, – „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, pridūręs, kad sankcijų poveikį galima įvertinti lyginant šios vasaros mėnesius.

Per metus dirbdami Rusijos rinkoje Lietuvos vežėjai gaudavo apie 2 mlrd. Lt pajamų.

Taigi jis skaičiuoja, kad dėl Rusijos embargo sektorius per mėnesį neteks maždaug 40-50 mln. Lt.

„Lietuvoje yra įmonių, kurios ne vienerius metus specializavosi lietuviškų pieno produktų gabenimu iš Lietuvos į Rusiją. Tokių bendrovių negautos pajamos sudaro 80-90 proc. visų buvusių“, – kalbėjo pašnekovas. Jis tvirtino negalįs pasakyti, kiek sektoriaus darbuotojų jau yra arba planuojama atleisti.

„Vežėjai nelabai noriai teikia tokią informaciją. Jie pirmiausiai ieško išeičių ir naujų rinkų. Žinote, atleistus žmones prisikviesti atgal yra labai sudėtinga, nes vairuotojai suranda darbą. Taigi įmonės pačiu kraštutiniu atveju atleidinės žmones“, – sakė A. Kondrusevičius.

Apie grupinį maždaug 200 darbuotojų atleidimą Lietuvos darbo biržai buvo pranešusi įmonė „Hofa“. Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, per mėnesį šioje įmonėje darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 100 nuo daugiau nei 340 iki 247 .

Lietuvos darbo birža DELFI informavo, kad daugiau pranešimų apie planuojamus grupinius atleidimus maisto pramonės ar transporto įmonių nėra gavusi.

DELFI primena, kad ekonomistai prognozuoja, jog dėl Rusijos embargo Lietuvos ekonomikos augimas bus 0,4 proc. Lietuvos bankas naujausiose prognozėse skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0