Savaitės apžvalga: pasienio kolapsas ir uostų vėlavimai

Šią savaitę Europos transporto sektorius patyrė dvigubą smūgį: staigus geopolitinės įtampos paaštrėjimas prie rytinės ES sienos ir užsitęsę operaciniai sutrikimai pagrindiniuose Šiaurės jūros uostuose. Lietuvai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, iš karto kilo kolapsas viename iš pagrindinių „Naujojo Šilko kelio“ maršrutų, o Antverpenas ir Roterdamas vis dar kovoja su spalio mėnesio streikų pasekmėmis.

Pateikiame analitinę pagrindinių įvykių ir jų pasekmių rinkai apžvalgą.

Geopolitika smogia Kinijos–ES koridoriui

Lietuva priėmė sprendimą iki lapkričio 30 d. uždaryti du pasienio punktus su Baltarusija. Remiantis Lietuvos valdžios institucijų duomenimis (Lietuvos Radijas ir Televizija, Reuters), Šalčininkų punktas uždarytas visiškai, o Medininkų – iš dalies.

Oficialia priežastimi įvardijami incidentai su „kontrabandiniais aerostatais“, kuriuos Vilnius vertina kaip hibridinio spaudimo elementą. Tiesioginė pasekmė – Baltarusijos pusėje susidariusi eilė, kurioje, įvairiais skaičiavimais, laukia iki 2 000 vilkikų (Interfax).

Šis sprendimas yra ne tiek muitinis, kiek politinis, o jo poveikis logistikai yra neproporcingai didelis. 2 000 vilkikų prastova – tai ne tik įšaldytas turtas. Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos pramonė jau vertina „milijonais eurų“ per dieną dėl sutrikusių sutarčių terminų, darbo ir poilsio režimo (AETR) pažeidimų ir gendančių krovinių (refrižeratoriams).

Medininkų punktas (iš Baltarusijos pusės – „Kamenyj Log“) yra kritiškai svarbi arterija krovinių pervežimams automobilių keliais Kinijos–ES koridoriuje. Kaip praneša AP News, dalinis jo uždarymas iš esmės paralyžiuoja šį maršrutą.

Ekspeditoriai yra priversti skubiai nukreipti srautus. Pagrindinės alternatyvos – per Latviją arba, kas labiau tikėtina, per Lenkijos „Koroščino“ (Kukuryki-Kozłowicze) punktą. Tai iš karto padidina apkrovą ir taip apkrautai Lenkijos infrastruktūrai, o tai lemia ilgesnį kelionės laiką ir, atitinkamai, staigų „spot“ (momentinių) frachto įkainių šuolį šiomis kryptimis. Maršruto per Baltarusiją ir Lietuvą politinis nestabilumas panaikina pagrindinį jo pranašumą – greitį.

Operaciniai sutrikimai: nuo uostų iki greitkelių

Nors spalio mėnesio streikai didžiausiuose Šiaurės Europos uostuose baigėsi, jų „ilga uodega“ (angl. long tail) ir toliau daro įtaką tiekimo grandinėms. Terminalai vis dar bando likviduoti susikaupusį atsilikimą (angl. backlog).

Problema išlieka Antverpene, kur locmanų akcijų pasekmes apsunkino didelės apimties kelio darbai žiediniame kelyje R1. Tai sukuria dvejopų sunkumų: laivų vėlavimai prie krantinių ir problemos su konteinerių išvežimu bei pristatymu autotransportu. Krovinių siuntėjams tai reiškia išliekančią „taškinių“ vėlavimų riziką ir būtinybę atidžiai tikrinti rezervavimo langus (angl. booking windows) bei uosto tarnybų statusą.

Prie operacinių sunkumų prisideda ir tradicinis Europos apribojimų rinkinys. Šią savaitę reikėtų atsižvelgti į:

• Lokalius blokus A8 trasoje Vokietijoje (Miuncheno kryptimi).
• Sezoninius eismo apribojimus Slovakijoje ir Čekijoje.
• Leidimų niuansus Brandenburgo žemėje (Vokietija).

Šie, atrodytų, rutininiai apribojimai dabartinėmis sąlygomis tampa trigeriais. Vilkikas, pavėlavęs į savo laiko tarpą (angl. slot) Antverpene dėl uždaryto A8 greitkelio, didina uosto atsilikimą ir sutrikdo visą multimodalinę grandinę. Reisų planavimas lapkritį reikalauja ypatingo dėmesio šiems „langams“.

Reguliavimas ir infrastruktūra: ilgalaikiai statymai

Europos Komisija patvirtino greitaeigio geležinkelio linijos Madridas–Lisabona plėtros planą, numatantį etapus iki 2034 metų.

Šis įvykis turi ilgalaikę strateginę reikšmę. Nors greitaeigės linijos pirmiausia skirtos keleiviams, projektas yra fundamentaliai svarbus ir kroviniams. Jis ne tik pagerins geležinkelių susisiekimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir, kas dar svarbiau, atlaisvins esamų (tradicinių) linijų pralaidumą krovininiams traukiniams. Tai sustiprina pietinių uostų (Alchesiraso, Valensijos, Sineso) vaidmenį kaip alternatyvą perkrautam šiauriniam mazgui.

Tęsiasi konfrontacija tarp puspriekabių gamintojų ir Europos Komisijos dėl ES Reglamento 2024/1610 dėl CO₂ normų puspriekabėms.

Pramonės atstovų ieškiniai ginčija VECTO (Transporto priemonių energijos sąnaudų skaičiavimo priemonė) metodiką, kuri naudojama sertifikavimui. Ant kortos pastatyti milijardai eurų. Jei dabartiniai tikslai ir metodika išliks, tai lems naujų puspriekabių brangimą (dėl būtinybės diegti aerodinaminius sprendimus, mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas ir t. t.). Šis teisinis neapibrėžtumas tiesiogiai veikia TCO (Visų nuosavybės kaštų, angl. Total Cost of Ownership) apskaičiavimą ir transporto parkų investicinius planus artimiausiems metams.

Rinka: degalų antkainiai

Paskelbtas naujausias Europos Komisijos savaitinis dyzelino kainų biuletenis (spalio 27 d. duomenimis).