CARGONEWS

Savivaldybių keliams gerinti paskirstytas tikslinis finansavimas

keliu_remontas

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt. šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.

Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus  daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, tankiai gyvenamose vietovėse.

Finansuojami ir toliau tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė.  Siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus.

Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.

Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0