CARGONEWS

Siūlo svarstyti tris vietas naujam uostui

12025

Krova Klaipėdos uoste, manoma, po 10–15 metų bus padvigubėjusi ir, neišplėtus jos pajėgumo, pajamos iš Lietuvos pasuks į kitas šalis.

 
Konsultantai, kur statyti išorinį giliavandenį uostą, siūlo rinktis iš trijų vietų.
 
Skaičiuojama, kad krova Klaipėdos uoste artimiausiais dešimtmečiais augs sparčiai ir iki 2040-ųjų pasieks 90 milijonų tonų krovinių per metus. Anot uosto
 
vadovo, tikriausiai apie 2021-uosius uostas pasieks perpildymo ribas, todėl jau dabar būtina planuoti išorinio uosto statybą.
 
Kai kurie mokslininkai pastebi, kad galimybių studijoje nenumatytos krizės, kurios esą tikrai galimos per 40 metų, tačiau specialistai galimybę per ateinantį dešimtmetį krovą uoste padidinti dvigubai laiko realia.
 
Mat nepaisant Rusijos ir dabartinės viso pasaulio krizių, Klaipėdos uosto apyvarta kasmet vidutiniškai augo daugiau kaip 7 procentais. O pernai pasiektas krovos rekordas – 31 milijonas tonų.
 
„Viskas priklausys nuo mūsų pačių, aišku, priklausys ir nuo aplinkinių valstybių tarifų politikos. Bet kadangi rinkos augimo didžiausias perspektyvas mes siejame su tranzitu, Lietuvos rinka auga, bet ne taip sparčiai“, – tvirtina Jūrų uosto Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
 
Perspektyviausia laikoma Baltarusijos, o iš naujai galimų įsisavinti – Rusijos rinka.
 
Galimybių studiją atliekantys konsultantai naujo uosto statybai siūlo svarstyti tris vietas: Būtingę, Melnragę ir vidinio uosto teritoriją, užpilant akvatoriją ties Kiaulės nugara. Uostas galėtų tapti konkurentu esamam, bet jis būtinas.
 
„Uostai, uostų transportas, tranzitas yra labai geras pajamas, pridėtinę vertę duodanti verslo sritis. Mes turime galvoti apie tokias perspektyvas Lietuvos ateityje. Nes priešingu atveju kitos šalys gaus tas pajamas“, – aiškina Jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
 
Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitą pavasarį. Uostą svarstoma statyti už privačias lėšas

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0