CARGONEWS

Siūloma plėsti Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją

12790
Siekdama sudaryti palankias sąlygas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai, o taip pat ir galimai suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, Susisiekimo ministerija siūlo praplėsti uosto vidinę akvatoriją iki Kuršių mariose esančios Kiaulės Nugaros salos ir „NATURA 2000“ ribos Kuršių mariose.
 
Konkretūs siūlymai šiandien aptarti bendrame Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ir Ūkio ministerijų, Ministro Pirmininko tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų pasitarime.
 
Šiuo metu akvatoriją, esančią tarp Klaipėdos uosto krantinių ir „NATURA 2000“ ribos Kuršių mariose, patikėjimo teise valdo dvi institucijos – uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija. Vadinamoji Kiaulės Nugaros sala taip pat yra traktuojama kaip akvatorijos dalis – statant perkėlą supilta sekluma.
 
„Minėtos akvatorijos perdavimas vienam šeimininkui palengvintų akvatorijos planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procesus“, – sakė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
 
Galimybę praplėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją ir akvatoriją, perduodant visą Kiaulės Nugaros seklumos teritoriją ir akvatorijos dalį iki „NATURA 2000“ ribos Kuršių mariose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, jau yra svarsčiusi Vyriausybės Transporto ir tranzito komisija.
 
Pagal Energetikos ministerijos sudarytos tarpžinybinės darbo grupės išvadas, pietinė Klaipėdos uosto dalis ties Kiaulės Nugara yra viena iš prioritetinių vietų suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai. Numatoma, kad terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą. Dėl konkrečios vietos šiam terminalui Energetikos ministerija galės apsispręsti atlikus galimybių studiją ir įvertinus poveikį aplinkai.
 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0