Suomijos premjeras Jyrkis Katainenas (Jurkis Katainenas) sako, kad Suomija palaiko europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą. Anot jo, Baltijos jūros regionas turi galimybę tapti vienu iš konkurencingiausių ir turtingiausių regionų pasaulyje.
Tačiau siekiant didinti regiono konkurencingumą, būtina plėtoti jo transporto infrastruktūrą, rašoma Latvijos dienraštis „Diena“.
Estijos dienraščiui „Postimees“ Suomijos premjeras sako, kad Europos Sąjungos (ES) vidaus rinka yra jos politinė šerdis, kuriai būtinos patikimos transporto jungtys su Šiaurės šalių ir Baltijos regionais.
Pasak leidinio, geležinkelio linija „Rail Baltica“, kurios plėtrai Baltijos šalys neseniai pritarė, yra esminė Baltijos ir Adrijos jūras jungiančio transporto koridoriaus dalis, ir Suomija tvirtai palaiko šį projektą, kuris pagerins prekių ir keleivių vežimą iš Šiaurės į Vidurio ir Pietų Europą ir paskatins didesnę regionų integraciją.
ES transporto strategijoje iki 2050 metų numatoma didinti vidaus rinkos transporto infrastruktūros veiksmingumą, o dabartiniai dešimt transporto infrastruktūros projektų turėtų būti užbaigti jau iki 2030 metų.
Europos Komisija prioritetiniais pripažino maždaug dešimt didelių transporto infrastruktūros plėtros projektų, tarp kurių yra ir Baltijos bei Adrijos jūras jungiantis transporto koridorius. Pagrindinė šio transporto koridoriaus dalis – projektas „Rail Baltica“, pagal kurį numatoma per Rygą ir Kauną nutiesti naują geležinkelio liniją tarp Talino ir Varšuvos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras