CARGONEWS

Susisiekimo ministerija – už maksimalią Klaipėdos uosto plėtrą

klaipedos-uostas1

Susisiekimo ministerija palaiko Klaipėdos uosto plėtros bendrojo plano koncepcijos prioritetinę alternatyvą –  uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje.

Planuojama, kad uosto bendrasis planas turėtų būti baigtas ir patvirtintas šių metų pabaigoje.

Maksimalios uosto plėtros galimybei anksčiau balsų dauguma buvo pritarusi uosto taryba bei įvairių ministerijų, verslo asociacijų, su uosto veikla susijusių žinybų, mokslo įstaigų atstovus vienijanti Uosto plėtojimo taryba.

„Suprantame uosto plėtros svarbą ir reikšmę tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvos ekonomikai. Siekdami užtikrinti uosto konkurencingumą tarptautinėse rinkose, turime numatyti maksimalias uosto plėtros galimybes ateityje. Pastaraisiais metais dauguma pasaulio uostų planuoja plėtrą, tad Klaipėdos uostui taip pat numatoma tokia galimybė, atsižvelgiant į pasaulinės laivybos pokyčius – laivų parametrai kasmet sparčiai didėja. Tačiau tai yra tik galimybė, kuri būtų realizuota tik esant poreikiui ir investuotojui. Šiame projekte yra dvi pusės – uostas ir miestas. Jei viena pusė plėtros poreikio nematys, plėtros ir nebus“, – sakė susisiekimo viceministras Ričardas Degutis.

Uosto bendrasis planas taip pat apima galimybę pertvarkyti molus, kurių rekonstrukcijai tikimasi gauti 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų finansavimą. Pasak viceministro, todėl svarbu, kad projekto įgyvendinimas prasidėtų kuo greičiau.

Pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje ruošiamo uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui. Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą – leis pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų suformavimą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0