Susisiekimo ministerija siekia įgyvendinti dar vieną viešosios ir privačios partnerystės projektą – rekonstruoti kelią Vilnius–Utena. Kelio remonto darbai prasidės, jei tam pritars Vyriausybė ir Seimas.
„Prieš kelis dešimtmečius nutiestu betoniniu keliu dėl dangos nelygumų važiuoti ne tik nemalonu, bet ir nesaugu. Skubinti kelio rekonstravimo darbus skatina ir per pastarąjį dešimtmetį bene perpus padidėjęs eismo intensyvumas. Seimui siūlome priimti nutarimą, kad projektas būtų įgyvendinamas valdžios ir privataus subjektų partnerystės būdu, juolab kad Vyriausybė palankiai vertina tokius projektus. Ir patirties jau turime – tokiu būdu šiuo metu tiesiamas Palangos aplinkkelis“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak ministro, įgyvendinus projektą, keliu Vilnius–Utena bus galima saugiau ir greičiau pasiekti savo kelionės tikslą, sumažės transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, geriau funkcionuos vietos verslas ir pagerės žmonių kelionės į darbą ir iš jo sąlygos.
Šio projekto apimtis – kelio Vilnius–Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km). Partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks kelio Vilnius–Utena ruožo projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus.
Planuojamo įgyvendinti projekto vertė – iki 605 mln. litų. Darbus finansavusiam privačiam verslui valstybė pinigus išmokėtų dalimis. Vyriausybei galutinį sprendimą dėl šio projekto finansavimo, kaip planuojama, priėmus iki šių metų pabaigos, remonto darbai prasidėtų 2016 m., o baigtųsi 2019 m.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras