Susisiekimo ministras: Lietuva turi puikias galimybes pažangios logistikos paslaugų plėtrai

Naujuoju ES finansavimo periodu visos investicijos Lietuvos transporto sektoriui sieks daugiau nei 5 mlrd. eurų. Iš jų planuojama: 47 proc. Lietuvos geležinkelių tinklui modernizuoti, 36 proc. – kelių infrastruktūrai (26 proc. – europinėms magistralėms, 6 proc. – savivaldybių, 4 proc. – krašto ir rajoniniams keliams). Net 3 proc. ES investicijų numatoma skirti draugiškam aplinkai viešajam transportui įsigyti.

„Lietuva nuo seno žinoma kaip patraukli tranzito šalis. Tačiau, didėjant krovinių srautams ir klientų lūkesčiams, nepakanka būti vien patogioje vietoje. Lietuva turi puikias galimybes pažangios logistikos paslaugų plėtrai, todėl labai svarbu, kad kuo efektyviau būtų išnaudotos ES investicijos“, – šiandien „Logistikos ir transporto forume 2014“ sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

ES transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 m. geležinkelių arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie vežami daugiau nei 300 km atstumu.

Lietuva į šią direktyvą reagavo itin rimtai: Vilniaus ir Kauno viešuosiuose logistikos centruose (VLC) statomi įvairiarūšiai terminalai. Tai, kad logistikos sektorius yra svarbus strateginis prioritetas, iliustruoja faktas, jog planuojamos investicijos į VLC yra apie 100 mln. Eurų (apie 345 mln. Lt).

Jau 2015 m. pabaigoje „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio linija pasieks Kauną. Įgyvendinus projektą, Kauno įvairiarūšiame terminale susijungs dvi skirtingos geležinkelių sistemos. Tai suteiks dideles galimybes regione teikti transportavimo ir logistikos paslaugas.

Susisiekimo ministerija daug dėmesio skiria ir įvairiarūšio transporto infrastruktūros plėtrai bei modernizavimui: 2007–2013 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų skirta beveik 5,4 mlrd. Lt. Didžiausia dalis – 59 proc. šių lėšų atiteko investicijoms į automobilių kelių infrastruktūrą.
Svarbiausi 2014 m. projektai, panaudojant 2007–2013 m. ES investicijas, – europinių magistralių rekonstravimas, aplinkkelių tiesimas, geležinkelių linijos Klaipėdos–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas.

Taip pat buvo vykdoma Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, Vilniuje įrengtas geležinkelių Eismo valdymo centras, jūrų uoste atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas, skirtas keleiviams ir kroviniams aptarnauti.