Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, balandžio 18-ąją, dalyvaus Klaipėdoje vyksiančiame IX-ajame tarptautiniame Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forume, kurio tikslas – siekti abiejų kaimyninių šalių platesnio bendradarbiavimo galimybių.
“Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas kasmet gerėja, didėja prekybos apimtys, nuolat auga mūsų eksportas ir investicijos kaimyninėje šalyje, o tai smarkiai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Džiaugiuosi, kad transporto sektoriaus indėlis į konstruktyvius ekonominius santykius yra tikrai svarus. Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos. Iš tiesų įspūdingi skaičiai”, – teigia ministras R. Sinkevičius.
Susisiekimo ministras išskiria kelis abiejų šalių bendradarbiavimo faktorius, turinčius itin teigiamą įtaką transporto sektoriui: palankią geografinę padėtį, ekonominę teikiamų paslaugų naudą, ilgalaikę patirtį ir gerus santykius.
Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo projektuose – ne tik krovinių gabenimas, bet ir greitasis keleivių vežimas tarp Minsko ir Vilniaus, šio geležinkelio maršruto elektrifikavimas, pasienio punktų infrastruktūros plėtra, šalių regioniniai ryšiai.
Praėjusių metų pabaigoje įsteigtos bendros Lietuvos–Baltarusijos darbo grupės viena iš užduočių – sulaukti Europos Sąjungos paramos investiciniam projektui, kurį Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje numatoma plėtoti pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių 2014-2020 metų programą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras