Susisiekimo ministro planai neįtikina
2011-02-08
CargoNEWS
249
Susisiekimo ministerijos siūlomos „Lietuvos geležinkelių“ reformos kliūva ir Vyriausybei, ir Prezidentei.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žada nepritarti būsimam geležinkelių skaidymui, nes įžvelgia galimą kelią į infrastruktūros privatizavimą. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad privatizavimas greičiau galėtų įvykti, jei ir toliau nieko nebūtų daroma.
Susisiekimo ministerijos siūlomą Lietuvos geležinkelių liberalizavimo modelį, pagal kurį šios įmonės infrastruktūrą – bėgius, stotis, automatines valdymo sistemas – planuojama atskirti nuo geležinkelio paslaugų, Vyriausybė pirmadienį svarstė antrąkart ir antrąkart klausimą atidėjo.
Kaip praneša „Panorama“, prieš porą savaičių išklausęs ministerijos siūlymų, kaip būtų valdoma geležinkelių infrastruktūra, Ministrų kabinetas paprašė numatomą modelį palyginti su taikomais kitose šalyse ir suskaičiuoti kiek valstybei kainuotų atskirtos infrastruktūros išlaikymas. Tačiau konkrečių skaičių ministras neturėjo ir šį pirmadienį.
Ministerijos ir toliau siūlo „Lietuvos geležinkelius“ pertvarkyti į holdingo bendrovę, kurios pagrindinę įmonę valdytų valstybė, o ši savo ruožtu kontroliuotų tris akcines bendroves – infrastruktūros, krovinių ir keleivių vežimo.
„Esant vienoje įmonėje bendriems finansams niekada nebus įmanoma iki galo nustatyti, kiek konkrečiai kainuoja infrastruktūros išlaikymas, kiek konkrečiai kainuoja nuostoliai purvežant keleivius, kiek uždirbama iš krovinių gabenimo“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Anot E. Masiulio, „Lietuvos geležinkelių“ reforma atskirtų šios įmonės finansinius srautus ir išskaidrintų bendrovės valdymą, neatitinkantį Europos Sąjungos direktyvų. Tačiau numatomam skaidymui griežtą „ne“ žada pasakyti Prezidentė, kuri prieštarauja ministro teiginiams teigdama, kad tokios pertvarkos ES nereikalauja. Be to, šalies vadovė neatmeta, kad taip rengiamasi geležinkelių privatizavimui.
„Kai reformomis bandoma prisidengti neva ES direktyvų reikalavimais ir kai ši reforma didesne dalimi veda į privatizavimo proceso parengimą, manau iš tiesų ji yra klaidinanti. Tokia reforma nėra privaloma pagal ES direktyvas ir todėl aš matau šio sektoriaus paruošimą privatizavimui. Todėl šio pertvarkymo nepalaikysiu“, – pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Seimo opozicijos teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimu pirmiausia galėtų būti suinteresuoti stambieji verslo magnatai: koncernai „MG Baltic“, „Achemos grupė“ ar „Dujotekana“. Esą išskaidžius geležinkelius labai greit atsirastų norinčiųjų privatizuoti didžiausią pelną duodančias veiklas. Premjeras atmeta tokius įtarimus.
„Tai nėra parengimas kokiam nors privatizavimui. Jeigu paliktume dabar galiojantį įstatymą, kuris buvo priimtas 2004 metais, tai tikrai galbūt ir būtų ruošiamasi privatizavimui. Mes ieškome būdų, matyti ir skaidriai parodyti visą „Lietuvos geležinkelių“ vidaus finansų judėjimą“, – ministrą užstojo A. Kubilius.
Susisiekimo ministras tikina, kad dabar jau teikiamas kompromisinis reformos variantas, kuris turėtų tenkinti ir radikalius laisvosios rinkos šalininkus ir tuos, kurie sako, kad nieko nereikia daryti.
Vėl svarstyti „Lietuvos geležinkelių“ skaidymo modelį Vyriausybė rengiasi po savaitės.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras